4 Minuten
Naujausi tyrimai atskleidžia: ankstesnis ėjimas miegoti didina fizinio aktyvumo lygį
Reikšmingas Monash universiteto (Australija) mokslininkų tyrimas nustatė akivaizdžią sąsają tarp ankstesnės miego pradžios ir padidėjusio fizinio aktyvumo kitą dieną. Platus tyrimas, panaudojant dėvimąsias technologijas, suteikia naujų įžvalgų, kaip nedidelės mūsų vakaro įpročių korekcijos gali daryti ryškų poveikį sveikatai ir fizinių pratimų įpročiams.
Mokslinis kontekstas: miego ir fizinio aktyvumo sąveika
Miego mokslo ir fizinio aktyvumo tyrimai jau seniai pabrėžia, kad ir kokybiškas poilsis, ir reguliarus judėjimas yra itin svarbūs fizinei bei psichinei sveikatai. Tačiau kur kas mažiau žinoma apie tai, kokią įtaką gali turėti miego laikas – ypač kada einame miegoti – mūsų motyvacijai bei gebėjimui būti fiziškai aktyviems kitą dieną. Šis naujas tyrimas siekia užpildyti šią spragą, remdamasis realiomis miego ir judėjimo duomenų analizėmis dideliu mastu.
Tyrimo eiga: gilios įžvalgos naudojant dėvimąsias technologijas
Mokslininkai siekė išsiaiškinti ryšį tarp miego pradžios laiko ir aktyvumo kitą dieną, surinkdami duomenis iš 19 963 dalyvių per visus metus – iš viso užfiksuota beveik šeši milijonai miego bei fizinio aktyvumo ciklų. Tyrimo dalyviai mūvėjo prietaisus, automatiškai registruojančius nakties miegą ir dienos aktyvumą.
„Šios įžvalgos turi didelę reikšmę viešajai sveikatai“, pažymi Monash universiteto psichologas Josh Leota. Jis siūlo, kad vietoje to, kad miegas ir fizinis aktyvumas būtų traktuojami atskirai, visuomenės sveikatos kampanijose būtų pabrėžiama, jog koreguojant miego pradžios laiką, natūraliai gali didėti judrumas ir aktyvumas.
Tyrimo rezultatai: anksti užmiegantys žmonės juda daugiau
Analizė parodė aiškią tendenciją: tie, kurie eidavo miegoti anksčiau, kitą dieną reguliariai užsiimdavo daugiau vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo. Pavyzdžiui, 21:00 miegotis einantieji vidutiniškai sportuodavo 30 minučių ilgiau nei tie, kurie užmigdavo apie 1:00, ir 15 minučių ilgiau nei tie, kurie miegoti eidavo 23:00 – tai buvo bendras tyrimo dalyvių vidurkis.
Miego trukmė taip pat turėjo reikšmingos įtakos. Įdomu tai, kad penkias valandas per naktį miegoję dalyviai sportuodavo vidutiniškai 42 minutėmis daugiau nei devynias valandas miegoję asmenys; vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad miego trūkumo žala gali būti didesnė nei aktyvumo nauda.
Labiausiai išsiskyrė tie tyrimo dalyviai, kurie eidavo miegoti anksčiau nei įprastai, bet išlaikydavo tą patį miego kiekį – jie fiksavo didžiausius kasdienio fizinio aktyvumo rodiklius. Ši tendencija išliko net pakoregavus duomenis pagal amžių, kūno masės indeksą ir savaitės dieną.
Kodėl ankstesnis miegas skatina judėjimą?
Mokslininkų manymu, tam įtakos gali turėti keli veiksniai. Vėlesnis užmigimas dažnai susijęs su užimta dienotvarke, todėl gali likti mažiau laiko ar motyvacijos fiziniam aktyvumui. Tuo tarpu anksti užmiegantys žmonės lengviau atsibunda, yra žvalesni ir gali maksimaliai išnaudoti dienos pradžią judėjimui. Taip pat socialiniai bei darbo grafikai, ypač standartinės darbo valandos, dažnai nesutampa su natūraliais „vakaro“ chronotipais, kas sukelia vadinamąją „socialinę laiko juostų neatitiktį“ ir gali mažinti miego kokybę bei budrumą dienos metu.
Tyrimo patikimumas ir ribotumai
Siekdami užtikrinti rezultatų patikimumą, tyrėjai pakartojo analizę papildomai beveik 6 000 įvairaus amžiaus ir profilio dalyvių grupėje. Vis dėlto būtina pabrėžti: tyrimas yra stebimojo pobūdžio, todėl galimas tik ryšys, ne priežastinis poveikis. Pavyzdžiui, „vyturių“ tipams būdingas tiek vėlyvesnis užmigimas, tiek mažesnis polinkis sportuoti, ir tai gali lemti biologiniai ar elgesio veiksniai.
Mokslininkai ragina toliau gilintis į šiuos tarpusavio ryšius, tačiau jau dabar akivaizdu: sprendimas užmigti anksčiau, neprarandant įprasto miego kiekio, prisideda prie aktyvesnės dienos.
Ekspertų vertinimai ir platesnė reikšmė
„Miegas ir fizinis aktyvumas – abu būtini gerai savijautai, tačiau tik dabar visapusiškai suvokiame, kiek jie tarpusavyje susiję“, – pažymi tyrimo bendraautorė, psichologė Elise Facer-Childs. – „Mūsų rezultatai, kartojasi skirtingose populiacijose, parodo, kad ankstindami miego pradžią ir išlaikydami tą patį miego trukmę, galime ženkliai padidinti kitą dieną realizuojamą fizinį aktyvumą.“
Tyrimas siūlo naujas galimybes sveikatos specialistams bei kiekvienam žmogui, norinčiam pagerinti savo miegą ir fizinį aktyvumą. Vertinant miego pradžios laiką ne tik kaip poilsio užtikrinimą, bet ir kaip priemonę daugiau judėti kasdien, galima atrasti paprastą kelią į geresnę sveikatą.
Išvada
Apibendrinant, Monash universiteto tyrimas atskleidžia glaudų ryšį tarp miego įpročių ir fizinio aktyvumo, suteikdamas tvirtų įrodymų, kad ankstesnė miego pradžia skatina didesnį judrumą. Nors reikia daugiau tyrimo mechanizmams išsiaiškinti, ši įžvalga – praktiškas patarimas norintiems stiprinti savijautą. Kaip rodo naujausia mokslinių tyrimų eiga, net nedidelės mūsų dienos ir vakaro įpročių korekcijos gali turėti didelį poveikį bendrai sveikatai bei ilgaamžiškumui.
Quelle: doi
Kommentare