Mokslininkai atskleidžia: Smegenų stimuliacija gali pagerinti matematinius gebėjimus

Pagrindas: Smegenų potencialo matematiniams gebėjimams atradimas

Matematinių užduočių sunkumai – dažnas iššūkis daugeliui žmonių, tačiau naujausi neurologijos pasiekimai atveria naujus sprendimo būdus. Naujas recenzuotas tyrimas, paskelbtas žurnale „PLOS Biology“, rodo, kad švelni, neinvazinė smegenų stimuliacija gali reikšmingai pagerinti aritmetinius įgūdžius, išryškindama nervinius kelius, atsakingus už matematinius gebėjimus.

Eksperimentas: Smegenų jungčių analizė ir stimuliacijos taikymas

Profesoriaus Roi Cohen Kadosh (Surėjaus universitetas) vadovaujama mokslininkų grupė į tyrimą pakvietė 72 Oksfordo universiteto studentus. Tyrėjai atliko išsamius smegenų vaizdavimo tyrimus, nagrinėdami trijų esminių smegenų sričių tarpusavio ryšius. Daugiausia dėmesio buvo skiriama dorsolateralinei prefrontalinei žievei, atsakingai už planavimą ir loginį mąstymą, bei užpakalinės parietalinės žievės sričiai, reikalingai atminčiai ir skaitmeninei suvokčiai.

Dalyviai atliko matematines užduotis, kurios tikrino gebėjimą spręsti problemas ir prisiminti anksčiau įsimintą informaciją. Paaiškėjo, kad stipresnius neuroninius ryšius tarp šių smegenų sričių turintys asmenys geriau atliko skaičiavimais paremtas užduotis.

Prasmingi rezultatai: Transkranialinės atsitiktinio triukšmo stimuliacijos poveikis

Norėdami giliau ištirti ir pagerinti matematinę kompetenciją, tyrėjai taikė transkranialinės atsitiktinio triukšmo stimuliacijos (tRNS) metodiką. Šis metodas – tai galvos apmovos su elektrodais, kurie perduoda silpną, neskausmingą elektros srovę į tikslines smegenų zonas, nereikalaujant chirurginės intervencijos ar diskomforto.

Rezultatai nustebino: prasčiau matematikos užduotis pradžioje atlikę dalyviai po tRNS patyrė 25–29 procentų pagerėjimą savo rezultatuose. Mokslininkų teigimu, šis progresas tikriausiai susijęs su padidėjusiu neuronų jaudrumu ir reguliuojamos GABA – neurotransmiterio, kontroliuojančio smegenų veiklą – veikla. Sustiprinus šiuos neuroninius kelius, tRNS kompensavo kai kuriems dalyviams būdingą silpnesnį pradinį ryšį.

Pažymėtina, jog šis pagerėjimas buvo būdingas būtent tiems, kurie pradėjo nuo žemesnių pasiekimų – jau gerai matematikos užduotis sprendę asmenys papildomos naudos nejautė. Pasak dr. Cohen Kadosh, ateityje tai galėtų sudaryti sąlygas individualizuotoms mokymosi intervencijoms, siekiančioms atskleisti kiekvieno asmens kognityvinį potencialą.

Pasekmės, etinės dilemos ir ateities perspektyvos

Šio tyrimo reikšmė peržengia laboratorijos ribas. Gerinant matematinius įgūdžius per elektrinę smegenų stimuliaciją, ateityje galima būtų prisidėti prie švietimo nelygybės mažinimo ir padėti tiems, kurie susiduria su mokymosi sunkumais. Vis dėlto, tyrimo autoriai pabrėžia ir etinius aspektus: pasak dr. Cohen Kadosh, prieiga prie tokių technologijų neturėtų būti ribojama tik turtingesniems, nes tai galėtų dar labiau didinti socialinę atskirtį.

Jis taip pat pabrėžia, kad tokia smegenų stimuliacija neturėtų būti taikoma už kontroliuojamų mokslinių tyrimų ribų, kol nėra užtikrinta pakankama tyrimų apimtis ir reguliacinė priežiūra.

Išvada

Neinvazinė smegenų stimuliacija, ypač transkranialinė atsitiktinio triukšmo stimuliacija, atveria dideles galimybes matematinių gebėjimų stiprinimui žmonėms su silpnesniu neuroninių jungčių tinklu. Nors būtina tolesnė mokslinė analizė, gauti rezultatai suteikia viltį dėl tikslingų kognityvinių intervencijų bei tolygesnės galimybės kiekvienam pasiekti aukštesnį išsilavinimo lygį. Neuromokslui toliau atskleidžiant mokymosi biologinį pagrindą, tokios technologinės naujovės gali tapti svarbiu instrumentu skatinant visų intelektinį potencialą.