4 Minuten
Genetinio klausos praradimo esmė ir jo poveikis
Įgimtas klausos praradimas paveikia iki trijų iš tūkstančio naujagimių visame pasaulyje ir kelia didelių iššūkių kalbos raidai, mokymuisi bei gyvenimo kokybei. Tradiciniai sprendimai, tokie kaip kochleariniai implantai, suteikia vilties atkuriant klausą, tačiau šie sprendimai reikalauja invazinės chirurgijos ir dažnai negali tiksliai atkurti natūralaus garsų suvokimo. Be to, ne visos kurtumo formos vienodai reaguoja į tokias intervencijas. Tarp įvairių genetinių klausos sutrikimų, OTOF geno sukelta kurtumas – reta, tačiau itin įdomi sritis medicinos tyrėjams, ieškantiems inovatyvių, genų terapija pagrįstų sprendimų.
OTOF genas koduoja otoferlino baltymą, kuris yra būtinas, kad vidinės ausies garsai būtų paverčiami į elektrinius impulsus, kuriuos gali interpretuoti smegenys. Jei OTOF gene įvyksta paveldėta mutacija, normali komunikacija tarp ausies ir smegenų sutrinka, dėl to išsivysto sunki įgimta kurtumo forma. Įdomu tai, kad nors OTOF mutacijos turintiems asmenims vidinės ausies sandara lieka nepakitusi, lemiamas veiksnys yra vieno geno funkcijos praradimas. Dėl šios savybės OTOF geno mutacijų sukelta kurtumas tapo prioritetine kryptimi naujose genų terapijos programose.
Pionieriški genų terapijos metodai OTOF kurtumo gydymui
Genų terapija siekiama pašalinti paveldimas ligas ištaisant genetinius defektus tiesiogiai. Naujausi klinikiniai tyrimai parodė, jog pirmą kartą genų terapija gali atkurti klausą vaikams ir jauniems suaugusiems, turintiems įgimtą OTOF geno mutacijų nulemtą kurtumą.
Pagrindinis šio proveržio metodas – specialiai modifikuoto viruso panaudojimas, kuris perneša sveiką OTOF geno kopiją tiesiai į pažeistas vidinės ausies ląsteles. Šis „virusinis vektorius“ veikia kaip tiksli žinutė: prisitvirtina prie klausos plaukelių ląstelių paviršiaus, įsiskverbia į ją ir nukeliauja iki branduolio – ląstelės valdymo centro. Ten išlaisvinama genetinė informacija, leidžianti atkurti otoferlino gamybą ir normalizuoti klausos funkciją.
Ankstesni saugumo tyrimai su gyvūnais ir mažais vaikais (penkerių ir aštuonerių metų) sudarė pagrindą šiam proveržiui. Kilus klausimams dėl saugumo vyresniems pacientams bei efektyviausio gydymo amžiaus, buvo inicijuotas išplėstas klinikinis tyrimas penkiose medicinos įstaigose. Dešimčiai 1–24 metų dalyvių, kuriems diagnozuota OTOF mutacijų sukelta kurtumas, į vidinę ausį buvo suleista viruso su terapiniu genu. Tolimesnius dvylika mėnesių gydytojai atidžiai stebėjo gydymo saugumą, šalutinius poveikius ir rezultatus atkuriant klausą.
Pagrindiniai rezultatai: greitas ir stebinantis klausos grįžimas
Klausos atkūrimas buvo vertinamas objektyviais ir elgesio testais. Per objektyvius tyrimus pacientams buvo leidžiami greiti paspaudimo garsai bei skirtingų dažnių tonai, tuo metu matuojant klausos nervo elektrinius atsakus. Vertinant elgesio aspektu, dalyviai su ausinėmis turėjo fiksuoti vos girdimus signalus – spausti mygtuką ar pakelti ranką, taip įvertinant gebėjimą aptikti net silpnus garsus.
Rezultatai – įspūdingi. Vos po mėnesio nuo gydymo pradžios pacientų klausa reikšmingai pagerėjo: objektyviuose smegenų atsakų tyrimuose vidutinis pagerėjimas siekė 62 %, o elgesio vertinimuose – net 78 %. Du asmenys pasiekė beveik normalų kalbos suvokimo lygį, kuris yra būtinas kokybiškai komunikacijai.
Tėvų atsiliepimai atskleidė didžiulį terapijos poveikį kasdieniam gyvenimui. Septynmečio paciento mama pastebėjo, kad vaikas pradėjo reaguoti į garsus jau po trijų dienų nuo terapijos.
Saugumas taip pat buvo įvertintas teigiamai: per metus fiksuoti šalutiniai poveikiai dažniausiai buvo lengvi – dažniausiai trumpalaikis baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus sumažėjimas. Rimtų nepageidaujamų reakcijų nefiksuota, o tai suteikia daugiau pasitikėjimo šia nauja gene terapijos kryptimi.
Optimalus gydymo laikas ir svarbiausios įžvalgos
Tyrimas atskleidė naujų žinių apie pacientų grupes, kurios labiausiai gali pasinaudoti genų terapija gydant klausos praradimą. Nors pagerėjimas fiksuotas tiek mažiems, tiek vyresniems vaikams, ryškiausi rezultatai buvo pastebėti penkerių–aštuonerių metų pacientams. Tai kiek netikėta, nes įprastai tikimasi efektyviausių rezultatų patiems jauniausiems, kurių klausos sistema labiausiai prisitaikanti. Šie rezultatai leidžia spėti, kad smegenų gebėjimas integruoti atstatytą klausos funkciją gali būti optimalus tam tikrame raidos tarpsnyje, nors šiam reiškiniui dar reikia papildomų tyrimų.
Pirmasis klinikinis bandymas žymi svarbų etapą ne tik klausos praradimo gydyme, bet ir visoje genų terapijos srityje. Apimdamas įvairaus amžiaus pacientus ir jungdamas laboratorinių tyrimų rezultatus su realia praktika, šis tyrimas atveria kelią tolimesniems klinikiniams proveržiams.
Genų terapijos perspektyvos gydant klausos praradimą
Šios unikalios terapijos sėkmė – tik pradžia. Šiuo metu tyrėjai siekia taikyti genų terapiją ir kitoms, dažnesnėms genetinio klausos praradimo priežastims, kurios dažnai yra sudėtingesnės ir sunkiau gydomos. Ankstyvieji eksperimentai su gyvūnais nuteikia optimistiškai, tačiau norint saugiai ir efektyviai pritaikyti metodus žmonėms, būtina tolesnė klinikinė plėtra ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas.
Tobulėjant genų terapijos technologijoms – tiek pristatymo būdų, tiek ilgalaikio saugumo ir efektyvumo prasme – tikimybė ne tik valdyti, bet ir iš esmės išgydyti genetinį klausos praradimą tampa vis realesnė.
Išvados
Šis pažangus klinikinis tyrimas įrodo, kad genų terapija gali greitai ir saugiai atkurti klausą vaikams bei suaugusiesiems, kuriuos paveikė OTOF geno sukeltas įgimtas klausos praradimas. Tai žymi naują etapą paveldimų jutiminių sutrikimų gydyme. Tyrimo rezultatai pabrėžia tiek genų terapijos potencialą, tiek jos kompleksiškumą atkuriant sensorines funkcijas, įskaitant svarbias įžvalgas apie optimalų gydymo laiką. Toliau vystant mokslo pasiekimus, genų terapija gali tapti ilgalaikiu sprendimu ne tik OTOF mutacijoms, bet ir platesniam genetinio kurtumo spektrui – suteikiant naują viltį milijonams įgimtu kurtumu sergančių asmenų visame pasaulyje.
Quelle: theconversation
Kommentare