4 Minuten
Sparčiai augantis dirbtinis intelektas kelia pasaulines energijos sąnaudas
Dirbtinio intelekto (DI) diegimas keičia pramonę ir kasdienį gyvenimą neįtikėtinu tempu, todėl viso pasaulio technologijų lyderiams tenka spręsti esminį iššūkį – mažinti didžiulį DI infrastruktūros energijos poreikį. Galingi algoritmai, kuriems reikalingi milžiniški duomenų centrai, nuolat reikalauja vis daugiau skaičiavimo galios, o tai stipriai apsunkina pasaulinius energijos išteklius.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, duomenų centrai – pagrindinė šiuolaikinių DI inovacijų atrama – iki 2030 m. galėtų sudaryti net iki 3% viso pasaulio elektros energijos suvartojimo. Tai du kartus daugiau nei dabartiniu metu, todėl technologijų milžinai dar intensyviau siekia kurti energiją tausojančius sprendimus ir užbėgti už akių galimai elektros krizei.
Išmanesni duomenų centrai: tvarumo siekis
Tokios konsultacinės įmonės kaip „McKinsey“ pabrėžia, kad pasaulinis technologijų sektorius susiduria su didžiulėmis pastangomis didinti duomenų centrų pajėgumą pakankamai greitai, kad spėtų patenkinti augantį DI poreikį ir kartu reaguoti į prognozuojamus elektros energijos trūkumo iššūkius artimiausią dešimtmetį.
Mišigano universiteto informatikos profesorius Mosharafas Chowdhury paaiškina: „Yra du pagrindiniai keliai – didinti energijos tiekimą arba mažinti energijos poreikį tam pačiam skaičiavimų kiekiui.“ Kadangi elektros tinklų ir infrastruktūros plėtra užima daug laiko ir reikalauja didelių investicijų, vis didesnį dėmesį traukia technologiniai ir inžineriniai sprendimai.
DI aparatinės ir programinės įrangos inovacijos
Tyrėjai pasiekia proveržių visuose technologijos sluoksniuose – nuo naujovių aparatinėje įrangoje iki išmanių programinių platformų. Chowdhury laboratorija sukūrė algoritmus, kurie dinamiškai pritaiko energijos vartojimą tarp DI lustų – taip sunaudojama iki 30% mažiau energijos vienam lustui, lyginant su įprastiniais metodais.
Prieš du dešimtmečius energijos, reikalingos duomenų centro aušinimui bei palaikymui, kiekis beveik prilygo pačių serverių veiklai. Kaip pastebi „Arup“ inžinerinės konsultacijos ekspertas Garethas Williamsas, šiuolaikinės technologijos užtikrino, kad tokios veiklos išlaidos sudaro jau tik apie 10% standartinio serverio energijos sąnaudų – tai akivaizdus efektyvumo didėjimo rezultatas.
DI valdomas aušinimas: nuo jutiklių iki skysčių technologijų
Pažangūs duomenų centrai pradėjo naudoti DI grįstus jutiklius realiuoju laiku stebėti ir optimizuoti serverių aušinimą, nukreipdami išteklius tik į atskiras serverių zonas. Toks tikslus valdymas leidžia ženkliai sumažinti vandens ir elektros sąnaudas.
Viena pažangiausių naujovių – aušinimas skysčiais. Skirtingai nei tradicinės, daug energijos reikalaujančios vėsinimo sistemos, skystis yra cirkuliuojamas tiesiogiai per serverių aparatinę įrangą, o tai žymiai padidina šilumos išsklaidymą naujos kartos DI lustams. „Nvidia“ kuria lustus, naudojančius iki 100 kartų daugiau energijos nei senesni serveriai, todėl tokie lyderiai kaip „Amazon Web Services“ jau diegia savo skysčiu aušinamus sprendimus, kurie pritaikomi esamiems duomenų centrams be didelių investicijų į naujas patalpas.
Technologijų palyginimas: efektyvumas, savybės ir įtaka rinkai
Kiekviena nauja procesorių karta – nesvarbu, ar skirta giliam mokymuisi, išplėstinei analitikai ar generatyviam DI – pasižymi vis geresniu energijos efektyvumu. „McKinsey“ ekspertas Pankaj Sachdeva ir Purdue universiteto tyrėjai pabrėžia, kad šiuolaikiniai DI lustai veikia efektyviau ir tarnauja ilgiau, todėl įranga keičiasi rečiau.
Nepaisant šių pasiekimų, bendras energijos poreikis vis didėja, DI naudojimui sparčiai plintant pasaulyje. Purdue universiteto Yi Ding teigia: „Efektyvumo pagerėjimai padės riboti energijos suvartojimo augimą, tačiau jo nesumažins, nes DI tampa vis labiau paplitęs.“
Pasaulinė konkurencija: JAV ir Kinijos varžybos dėl DI energijos
Geopolitiniame kontekste energija tampa pagrindiniu nacionalinio DI lyderystės veiksniu. JAV ir Kinija varžosi ne tik dėl technologijų pranašumo, bet ir dėl švarių, gausių energijos šaltinių – nuo atsinaujinančiųjų išteklių iki pažangios branduolinės energetikos.
Neseniai Kinijos DI startuolis „DeepSeek“ sukūrė modelį, galintį varžytis su pirmaujančiomis JAV sistemomis, bet naudojant mažiau galingą ir mažiau energijos reikalaujančią aparatinę įrangą. Perprogramavus GPU ir atsisakius įprastai daug energijos reikalaujančių apmokymų etapų, „DeepSeek“ smarkiai sumažino elektros sąnaudas – „išmanioji programavimo“ strategija tampa svarbiu veiksniu konkurencinėje kovoje.
Ateities perspektyvos: tvarus DI skaitmeniniame amžiuje
DI toliau transformuojant debesis skaičiavimus ar pramoninę automatizaciją, sprendimai dėl energijos taupymo tampa itin svarbūs. Pramonės ateitis priklausys nuo nuolatinės inovacijos – nuo skysčių aušinimo, DI optimizavimo, lustų projektavimo ir kitų krypčių – užtikrinant tvarų, sparčiai plečiamą augimą.
Tiek technologijų lyderiams, tiek politikams naujieji energijos iššūkiai atspindi platesnį poreikį: užtikrinti, kad būsimos DI bangos neviršytų galimybių jas maitinti energija. Prasideda reali kova dėl išmanesnės ir draugiškesnės skaitmeninės infrastruktūros, kurios rezultatai nulems pasaulinę technologijų kryptį ateinančiais metais.
Quelle: sciencealert
Kommentare