5 Minuten
Predator: Killer of Killers – tai ne eilinis „Predator“ franšizės papildymas, o drąsus žingsnis į animacijos pasaulį. Žiūrovą pasitinka vizualiai stulbinantis, žiaurus trileris, kuris iš naujo interpretuoja amžiną katės ir pelės medžioklę tarp plėšiko ir aukos trijose skirtingose istorinėse epochose. Kino, animacijos ir veiksmo filmų gerbėjams tai – vienas ryškiausių metų įvykių. Tačiau ar ši animacija gali varžytis su geriausiais ankstesniais „Predator“ filmais? Panagrinėkime, ką režisierius Danas Trachtenbergas ir jo kūrybinė komanda sukūrė šiame žiauriame ir stilingame pasaulyje.
Siužetas: Kovotojai, skirtingų erų keršto ieškotojai
Įsivaizduokite: vikingė skydininkė, kurią į priekį veda neblėstanti įtūžio ir keršto troškimas; susikaupęs, likimo persekiojamas samurajus, kovojantis su savo pareiga ir plėšrūnu; amerikiečių mechanikas, karo sūkuryje sugniuždytas ambicijų. Nors šiuos herojus skiria amžiai, juos jungia nenugalimas kovos ir išgyvenimo instinktas. Šis ryžtas ir pritraukia negailestingiausius visatos plėšrūnus – Predators – kurie ima juos medžioti.
Killer of Killers atsisako įprastų miesto džiunglių ar tropinių pelkių – šįkart keliausime per įšalusį Europos šiaurę, legendomis apgaubtus feodalinės Japonijos miškus ir Antrojo pasaulinio karo oro mūšio laukus. Kiekvienas animacijos epizodas išskirtinai atskleidžia to meto dvasią, kultūrą ir karingumą, taip praplėsdami „Predator“ pasaulį naujais, įtraukiamais naratyvais.
Struktūra: Trys laikmečiai, vienas negailestingas šokis
Filmas išdėstytas kaip antologija – trys tarpusavyje susiję, po dvidešimt minučių trunkantys segmentai. Kiekvieno siužeto centre – vis naujas herojus, kurio likimą neišvengiamai nulemia akistata su Predator, tarsi persekiojančia lemtimi.
- Pirmame pasakojime Ursa (balsą įgarsina Lindsey Lavancci) – vikingė, netekusi tėvo ir trokštanti atkeršyti. Su sūnumi pašonėje ji leidžiasi į žiaurų teisingumo ieškojimą.
- Antrasis segmentas perkelia į senovės Japoniją, kur broliai Kenji ir Kiyoshi (abu balsus įgarsina Louis Ozawa) yra išskiriami papročių ir likimo. Jie priversti kovoti vienas su kitu ir nežemiška grėsme – čia daug atspindžių apie garbę, netektį ir išlikimą.
- Paskutinioji dalis vyksta Antrojo pasaulinio karo oro mūšiuose, kur jaunas mechanikas Torres (Rick Gonzalez) vienintelis tarp draugų iškart pajunta tykančio pavojaus mastą.
Kiekvienoje istorijoje akcentuojami šeimos, garbės ir stiprybės motyvai, tačiau visi keliai veda į bendrą, kruviną ir įsimintiną finalą, kuris sieja herojų likimus „Predator“ stiliumi.
Personažai ir aktoriai: Istoriniai kovotojai naujame amplua
Balso aktorių darbas leidžia šioms kovotojų figūroms spindėti autentiškumu ir žmogaus jausmingumu. Lindsey Lavancci ir Louis Ozawa įkvepia savo herojams tikrą emociją, o Rick Gonzalez personažas Torres tampa istorijos širdimi. Nors šis filmas labiau orientuotas į spektaklį nei į detalią charakterių analizę, kiekvieno iš jų kelias palieka gilų įspūdį žiūrovui.
Kūrybinė komanda ir vizualinis požiūris
Killer of Killers sugrąžina ekranus režisierius Daną Trachtenbergą, išgarsėjusį tiek didelio biudžeto filmuose, tiek žanrų ribas laužančiuose serialuose. Prie jo prisijungė vizualinių efektų profesionalas Joshua Vasoung iš garsaus „Third Floor“ studijos, o projektą palaikė „Disney“ ir „20th Century Fox“. Rezultatas – moderni, ambicinga animacijos juosta.
Vaizdų prasme filmas artėja prie dabartinių 3D animacijos sėkmių, primenančių „The Mitchells vs. the Machines“ ar „Teenage Mutant Ninja Turtles: Mutant Mayhem“. Rankų darbo estetika sukuria unikalią sintezę tarp komikso ir kino, gausą matyti tiek spalvų, tiek detalių prasme.
Animacija ir vizualinis stilius: Spalvingas veiksmo reginys
Animacijos mėgėjai pastebės kintamo kadrų dažnio principą, išgarsintą filme „Spider-Man: Into the Spider-Verse“. Filmo scenos ritmiškai kinta, išryškindamos dramos viršūnes arba atskirdamos žmones nuo jų ateiviškų medžiotojų. Didžioji dalis veiksmo scenų ir mūšių vaizduojamos neįtikėtino detalumo, tačiau kai kur, ypač pradžioje, artimi planai ne visada techniškai užbaigti iki galo.
Kovų choreografija – išties aukščiausio lygio. Kiekvienas judesys ir kadras prasmės kupinas, veiksmo tempas išlaikytas kaip geriausiuose muzikiniuose klipuose bei žaidimų cinematikose. Kaip animacinis filmas, „Killer of Killers“ leidžia kūrėjams pasinerti į įspūdingas fantazijas, kurios būtų sudėtingos net geriausiems vaidybinio kino režisieriams.
Kritikų vertinimai: Plusi ir minusai
Kaip Predator: Killer of Killers atrodo „Predator“ franšizės ir šiuolaikinės animuotos mokslinės fantastikos kontekste? Nuomonės įvairios, tačiau pagrindiniai privalumai akivaizdūs:
- Kovos choreografija: Ekspresyvus, aiškiai perteiktas veiksmas – retas reiškinys šių dienų animacijoje.
- Kūrybiškumas: Įsimintinos veiksmo scenos – nuo Ursa kovos iki Torres oro dvikovų.
- Vizualika: Rankų darbo stilius filmu suteikia išskirtinumą, grafiškumo ir intensyvumo.
- Atmosfera: Skirtingų epochų kaita perteikta nuosekliai, prisotinta kino nuotaikos.
Tačiau egzistuoja ir trūkumai: epizodinis formatas neleidžia giliau pažinti veikėjų, istorijos tarnauja labiau kovai nei psichologinei analizei. Tai – tarsi trys stilingos kovos su bosais, o ne išsamus epas. Kai kurie animacijos momentai galėtų būti išnaudoti dar kūrybiškiau.
Asmeninis požiūris: Įsimintinas, nors ir epizodinis nuotykis
Sci-fi žanro aistruoliui sunku nepasiduoti šio filmo energijai ir stiliui. „Killer of Killers“ gal ir neturi sudėtingo siužeto, bet užtikrina nuolatinį adrenaliną ir vizualines naujoves. Jaunesni ar veiksmo gerbėjai ras čia 80 minučių gryno pramoginio srauto.
Ar tobula? Ne. Tačiau kaip animacinis eksperimentas žinomoje Predator visatoje, jis pasiūlo naują kino patirtį, kurioje įvairių epochų kovotojai susilieja į vieną šiuolaikišką, pavojingą šokį. Išskirtinis garso montažas – kartais primenantis populiarius anime, pavyzdžiui, „Naruto“ – suteikia papildomą sluoksnį.
Galutinis verdiktas: Ar verta žiūrėti Predator: Killer of Killers?
Predator: Killer of Killers – tai pirmiausia judesio ir chaoso šventė, o ne painių siužetų ar gilaus dialogo paieška. Tai puikus pasirinkimas tiems, kas vertina drąsią, inovatyvią animaciją ir dievina ypač aukšto oktaninio lygio veiksmo scenas.
Jei mėgstate animaciją, kuri peržengia ribas, esate Predator visatos gerbėjas ar tiesiog norite pamatyti, kaip samurajai, vikingai ir WWII pilotai stoja prieš galaktikos medžiotojus, – ši kino patirtis verta dėmesio. Ruoškitės vizualiam išlikimo, garbės ir mirties baletui per 80 meniučių aukšto meninio lygio reginį.
Privalumai:
- Kūrybiška ir puikiai perteikta kovų choreografija
- Nepamirštamos veiksmo scenos iš skirtingų istorinių epochų
- Išraiškingas vizualinis stilius, jungiantis komiksų ir kino estetiką
- Stipri atmosfera ir tinkamas tempas
Trūkumai:
- Istorijos – labiau eskizai, nei visaverčiai naratyvai
- Finalas, nors ir efektingas, stokojantis emocinės galios
- Ne visa animacijos potencija išnaudota pilnai
- Tam tikri siužeto vingiai atrodo pridėti tik dėl efekto
Būtina pamatyti kiekvienam animuoto veiksmo ir kino gerbėjui
Tiems, kurie tiki, kad kinas – tai ne tik žodžiai, bet ir jausmų srovė, Predator: Killer of Killers taps tamsiu, stulbinančiu nuotykiu. Nors siužetinė prasmė čia atrodo kukli, filmui pavyksta atskleisti, kodėl Predator visata vis dar žavi žiūrovus: medžiojimo azartas, kovos grožis ir išlikimo instinktas per visus laikus. Tai viena animacinių premjerų, kurios neturėtų praleisti veiksmo filmų ir animacijos entuziastai.
Quelle: smarti
Kommentare