5 Minuten
„Materialistai“, ilgai laukta Celine Song filmo „Past Lives“ tęsinys, į romantinio kino pasaulį atkeliauja kaip išskirtinis, šiuolaikiškai visuomenę analizuojantis kūrinys. Derindama aštrius socialinius pastebėjimus su prabanga dvelkiančiu klasikinės romantinės komedijos įvaizdžiu, Song pristato filmą, kuris slepia tikrąjį gilumą po išoriniu blizgesiu. Vaidmenis filme atlieka ryškūs Holivudo aktoriai – Dakota Johnson, Chris Evans ir Pedro Pascal. „Materialistai“ siūlo hipnotizuojantį žvilgsnį į meilės, ambicijų ir materialaus troškimo sandūrą šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje.
Siužeto santrauka: Kai meilė tampa sandoriu
Iš pirmo žvilgsnio „Materialistai“ žaidžia pažįstamomis romantinio kino temomis. Žiūrovai supažindinami su Liusi Makarro (Dakota Johnson) – sėkminga Niujorko pažinčių agentūros vadove, kuri meilės paieškas valdo lyg investicinį portfelį: apskaičiuotai, efektyviai ir su aiškia naudos perspektyva. Filmas prasideda komiška ir jautria priešistorinės poros scena – urve iš ramunės gaminamas sužadėtuvių žiedas, kurią kontrastuoja su blizgia Liusi, daiktais nukrauta buto atmosfera Niujorke. Liusi pasaulyje jausmai ir materializmas jau seniai nebeatskiriami.
Kiekvieną rytą Liusi apžvelgia miestą, dalindama išraiškingas vizitines korteles visiems sutiktiesiems vienišiams. Darbe su kolegomis aptaria klientus tik pagal inicialus – „Charlotte B.“, „Peter C.“ – ir aiškiai parodo, kad žmonės čia – tik duomenų vienetai. Liusi pokalbiuose netrūksta statistikų: ūgis, pajamos, fizinė forma, plikimo indeksas. Santuoka tampa vienu iš vertingiausių mainų objektų.
Tačiau Liusi įvaizdis tampa išbandytas vestuvių metu, kur ji sutinka du vyrus, apverčiančius jos tvarkingai dėliotą pasaulį: charizmatišką, ypač sėkmingą daktarą Harį (Pedro Pascal) – jaunikio brolį ir liudininką bei aktorių-padavėją Džoną (Chris Evans), savo buvusį vaikiną, kuris dabar išgyvena finansinius sunkumus. Iš pirmo žvilgsnio lengvas meilės trikampis išsirutulioja į daug gilesnę dramą – meditaciją apie savivertės kainą, cinizmo paguodą ir tai, ką iš tikrųjų gali (arba negali) nupirkti pinigai.
Aktoriai ir personažai: Kai žvaigždės peržengia stereotipus
„Materialistai“ išsiskiria stipriais pagrindinių aktorių vaidmenimis, kurie išvengia tradicinių amplua. Dakota Johnson čia meistriškai slepia Liusi emocinius trapumus ir savanaudiškumą po savo įprastu, šaltoku fasadu. Per trumpus, įtaigius retrospektyvinius intarpus matome jos vargingą, dramatišką meilės istoriją su Džonu ir suprantame jos pasirinkimą siekti prabangos – sprendimas palikęs tiek randus, tiek nuolatinį pagundų blizgesį.
Kitas netikėtumas – Chris Evans kaip Džonas. Jo personažas nebeturi jokio superherojaus pasididžiavimo, Džonas pavargęs nuo kasdienybės, tačiau vis dar ieško idealios meilės. Jo trapūs, nuoširdūs jausmai sukuria filmui realistinės, emocionaliai įtraukiančios atramos tašką.
Pedro Pascal sukuria paslaptingo ir patrauklaus daktaro Harį portretą. Jis atrodo tobulas partneris: sėkmingas, turtingas, uždaro charakterio. Jo ir Liusi santykiai alsuoja abipuse nauda, tačiau kartu išlieka neapibrėžti. Vizualiniai kontrastai – aistra prabangioje Tribekos penthauso aplinkoje ar chaotiškame, kukliame Džono bute – išryškina emocinius filmo kontrapunktus.
Prie pagrindinės trijulės prisijungia Zoë Winters kaip Sofi L., Liusi draugė ir klientė. Sofi patirtys – nuo nuolatinių nusivylimų meilėje iki naivių susitikimų su „algoritminiais“ kandidatais – suteikia filmui papildomo jautrumo sluoksnį ir kartu rodo, kokių pavojų kupinas šiuolaikinis pažinčių pasaulis.
Kūrybiniai sprendimai ir režisūra
„Materialistai“ režisuotas ir parašytas Celine Song, kuri dar kartą pademonstruoja išskirtinį kino braižą. Ji meistriškai jungia indie filmų intymumą su Holivudo šlove. Operatorė Jane Smith (fiktinis vardas) atskleidžia grožį tiek Niujorko gatvių šiurkštume, tiek prašmatnių interjerų pertekliniame žvilgesyje. Kompozitoriaus Danielio Pembertono muzika sustiprina šiuos kontrastus – nuo šaltų, elegantiškų tonų Harry pasaulyje iki atviros, neapdorotos garso aplinkos Džono kasdienybėje.
Kiekviena scena perteikia apgalvotus niuansus: kamera sustoja ties Liusi vertinamu žvilgsniu, nejaukiais pokalbių tarpsniais ar tyliais mainų momentais, kurie lemia šiuolaikinės meilės eigą. Song režisūra užtikrina, kad net ir patys ekstravagantiškiausi epizodai liktų pagrįsti realybe, neleisdama pasakojimui išplaukti į visišką romantinį eskapizmą.
Temos ir analizė: Daugiau nei meilės trikampis
Nors filmas pristatomas kaip žavinga romantinė komedija su garsiais aktoriais, „Materialistai“ nužengia kur kas giliau. Jame gvildenama, kaip šiuolaikinės pažintys, ypač trisdešimtmečių ir keturiasdešimtmečių pasaulyje, tampa skaičių žaidimu, kur dominuoja finansinės, socialinio statuso ir savisaugos lūkesčiai.
Liusi kova – ne tik pasirinkimas tarp Hario prabangos ir Džono paprastesnės buities. Tai – susidūrimas su nuolat augančių poreikių tuštuma, partnerių vertinimu kaip investicijų ir tikros emocijos paieškos rizika. Filme turtas vaizduojamas atvirai – jis nei demonizuojamas, nei idealizuojamas, bet perteikiamas taip, kaip jį mato dauguma šiandienos romantiškų santykių dalyvių.
Kai siužetas pasisuka link tamsesnių tonų per Sofi istoriją, išryškėja, kaip aklos pažintys ar pažinčių programėlių algoritmai gali dehumanizuoti intymius ryšius. Song suabejoja, ar technologijos padeda rasti meilę, ar tik sustiprina vienišumo jausmą šiuolaikiniame pasaulyje.
Kritikų vertinimai: Netikėta perliukas romantiniame kine
Pasirodžius „Materialistams“, filmas greitai sukėlė ažiotažą tarp kino gerbėjų, įžiebė diskusijas socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.
Kritikai išskyrė Song gebėjimą derinti kandžią satyrą su autentišku pasakojimu. Recenzentai pabrėžė netikėtą emocinį gylį, kuris laužo standartines romantinės komedijos klišes ir atskleidžia tiesą apie vienatvę, ambicijas ir laimės paieškas materializmo epochoje. Johnson, Evans ir Pascal sulaukė pagyrų už drąsius, psichologiškai subtilius vaidmenis, pranokstančius jų įprastus amplua.
Nors kai kuriems žiūrovams žanrų ir tonacijų kaita pasirodė nevienalytė – ypač perėjimas nuo lengvos komedijos prie gilesnės dramos – dauguma vertino šį netikėtumą kaip Song kinematografinės brandos įrodymą. Meilės trikampis saugo trilerio intrigą iki pat pabaigos, o žiūrovai negauna lengvų atsakymų ir užbaigtų sprendimų.
Kuo „Materialistai“ išsiskiria 2024-aisiais?
Amžiuje, kuriame dominuoja perdirbiniai ir standartinės romantinės komedijos, „Materialistai“ ryžtingai analizuoja, kuo tapo šiuolaikiniai santykiai. Filmas drąsiai klausia: ar ieškome tikros meilės, ar tik naujo naudingesnio sandorio? Ar tikra artuma įmanoma pasaulyje, kur santykiai paverčiami preke? Ir svarbiausia – ko esame pasiruošę atsisakyti, kad surastume tikrą ryšį?
Celine Song kvapą gniaužianti režisūra ir įspūdinga aktorių komanda užtikrina, kad „Materialistai“ dar ilgai bus aptarinėjamas tiek atsitiktinių žiūrovų, tiek tikrų kinomanų tarpe.
Asmeninė nuomonė: Būtina pamatyti ieškantiems prasmės kine
„Materialistai“ – retas romantinis filmas, drąsiai nuimantis spindinčius paviršius. Sumani žanro dekonstrukcija, niuansuoti aktorių pasirodymai ir vizualiai įsimintina režisūra kviečia žiūrovus iš naujo permąstyti, ko norime iš meilės – ir ką esame pasirengę dėl jos paaukoti.
Jei vertinate kiną, kuris ir linksmina, ir kelia klausimus, „Materialistai“ – būtinas pasirinkimas 2024-ųjų kino repertuare. Tai filmas, kuris pasilieka atmintyje ilgai po peržiūros, nuolat primindamas apie meilės, vienatvės ir turtinės traukos dilemą.
Nuo prabangiausių apartamentų iki jautriausių širdžių – „Materialistai“ yra filmas šių laikų išbandymams: kartus, protingas ir tiesiog užburiantis.
Kommentare