5 Minuten
Kas nutiktų, jei pasaulio galingiausi technologijų milijardieriai galėtų spartinti pažangą be jokių kliūčių? Kaip visuomenė ir civilizacija pasikeistų, jei ateities pasaulinę tvarką formuotų ne vyriausybės, o kolektyvinis super-intelektas? Nauja Jesse’o Armstrongo (pripažinto „Succession“ kūrėjo) juosta „Mountainhead“ kelia šiuos opius klausimus, pasitelkdama aštrų sąmojį, juodą humorą ir nesumeluotą žvilgsnį į šiuolaikines galios struktūras.
„Mountainhead“ – neįprasta, itin įtempta mokslinės fantastikos satyra. Tai žiūrovus kviečianti į dialogais grįstą dramą, kuri vienu metu prajuokina, bet ir verčia susimąstyti apie technologijų milžinų ego ir nerimą, kai sprendžiama ne tik inovacijos, bet ir visos žmonijos ateitis.
Siužeto apžvalga: Galybės ir beprotybės viršūnėje
Nustatymas: Vila kalnuose
Filmas prasideda įspūdingu kadrų iš oro – moderni, nuošali vila Jutos kalnuose. Naujienų pranešėjas informuoja apie katastrofiškas sprogimus, sukeltas prieštaringai vertinamos dirbtinio intelekto programos „Traam“ naujienos starto. Šiose prabangių sienų viduje vyksta kelių dienų susitikimas, kuriame dalyvauja pats turtingiausių elitas – renginys galintis nulemti civilizacijos kryptį.
Elitas susirenka: trys turtingiausi planetos vyrai atvyksta į Sups Kitchen vilą, kurioje juos pasitinka šio susitikimo šeimininkas – šiek tiek žemiau už „dievus“ esantis kandidatas į milijardierius. Vance – aiški aliuzija į Eloną Muską – siekia dirbtinio intelekto pagalba perrašyti pasaulio tvarką. Jeffas, kitas technologijų magnatas, vadovauja korporacijai, kuri priešakyje DI lenktynėse, o jo turtas auga kas minutę. Randallą (aktoriaus Steve’o Carello įkurtas personažas) varo į priekį idealizmas – jis trokšta žmoniją vesti į post-humanizmo epochą. Sups – vienintelis milijonierius šioje kompanijoje – rūpinasi sėkminga meditacijos programėle ir tikisi patekti į tikrųjų milijardierių klubą.
Svečiai renkasi: Ego susidūrimai
Per intensyvų 36 valandų susitikimą gimsta ir aljansai, ir konkurencijos – žaibišku greičiu. Vance’ui reikia Jeffo DI turinio filtravimui, norint formuoti viešąją nuomonę. Randallą užvaldo mintis per šią kolektyvinę galią paspartinti žmonijos evoliuciją. Sups dažnai tampa juokų objektu – taip atskleidžiamos net ir tarp turtingųjų egzistuojančios klasinės ribos.
Pirmoji filmo dalis tanki ir reikalaujanti susikaupimo: veikėjų charakteriai varijuoja nuo komiškų iki groteskiškų, dažnai žiūrovui pasiūlomos filosofinės įžvalgos bei aštrios, šiuolaikines technologijų ir visuomenės temas liečiančios pastabos. Kantrybė atsiperka – vėliau laukia intelektualios diskusijos ir išradingai parašyti dialogai, kurių atgarsis tęsiasi net pasibaigus filmui.
Spartėjant į post-humanizmą: filosofinė ir politinė satyra
Ambicijų ir absurdo sandūra
Pagrindinis „Mountainhead“ klausimas – kas gali nutikti, kai saujelė technologijų lyderių įgyja galimybes ir norą reformuoti žmonijos eigą globaliai? Diskusijos įgauna pagreitį: šie vizionieriai svarsto dirbtinio intelekto valdomų pasaulinių vyriausybių idėjas ir senųjų tvarkų atmetimą, žmonėms priskirdami tik ribotumo etiketę.
Tačiau jų ambicijas lydi aklumas filosofiniams ir moraliniams aspektams. Scenarijus taikliai išjuokia technologinį naivumą bei kapitalistinį puikybę: masė žmonių paverčiama progreso šalutiniais produktais, nekaltų aukų likimai tampa pokštų objektu. Armstrongas išryškina ir psichologinį tokios valdžios svorį – veikėjai vaizduojami ir kaip vizionieriai, ir kaip trapūs, paranojiški žmonės, pasiryžę pasinaikinti patys.
Aktoriai, kūrėjai ir gamyba: Armstrongo braižas
Užkulisių detalės
Prie „Mountainhead“ vairo – Jesse’as Armstrongas, kurio aštrūs ir veržlūs scenarijai „Succession“ serialui pelnė pasaulinį pripažinimą. Čia jis remiasi teatrine tradicija: ribotos lokacijos, intensyvūs dialogai ir veikėjų konfliktai sukuria ypatingą artumo jausmą.
Aktorių kolektyvas įspūdingas: Steve’as Carellas išskirtinai įkūnija nerimo kupiną Randallą ir balansuoja tarp komiškų ir egzistencinių akimirkų. Technologijų magnatai, lengvai atpažįstami pagal realius analogus (Elonas Muskas, Jeffas Bezosas), atspindi visuomenės nerimą dėl DI lyderių galios. Gamybos dizainas pastiprina satyrą – moderni vila su stiklu, chromu ir prabangiomis technologijomis tampa ir tvirtove, ir kalėjimu. Muzikiniai akcentai, elektronikos tembrai – laiko įtampą ir dirbtinumo nuotaiką, kviesdami į veikėjų iškreiptą pasaulį.
Kritikų atgarsiai: Filmas drąsiems ir smalsiems
Filmas „Mountainhead“ sulaukė kritikų pagyrų už intelektualų scenarijų ir stiprius aktorių pasirodymus, tačiau ne visiems jis bus prieinamas. Čia gausu filosofinės diskusijos, ekonomikos teorijos bei greitos minties dialogų – tai patiks tiems, kurie mėgsta gilintis į technologijų, Silicon Valley ir kapitalizmo sankirtas socialiniuose komentaruose.
Kritikai giria juodą humorą, Armstrongo gebėjimą realius etinius iššūkius paversti kandžia satyra, taip pat filmo intelektualinę ambiciją. Kai kurie jį lygina su Michaelio Haneke „Juokingais žaidimais“ ar satyrinėmis dramomis kaip „Didysis sprogimas“.
Technologijų gerbėjų rojus: ryškus ir be kompromisų kinas
„Mountainhead“ – filmas tikriems technologijų, DI ir filosofijos entuziastams. Scenarijus nenuvertina žiūrovų – priešingai, tikisi žinių apie inovacijas, ekonomikos struktūras ir mąstymą, o dėmesingiems žiūrovams siūlo gilių įžvalgų. Jei kartais pasiklysite terminų gausoje – tai natūralu; filmas reikalauja sutarimo ir dėmesingumo.
Techniniu požiūriu filmas išsiskiria aukšta kokybe: dekoracijos ir muzikinis apipavidalinimas kuria tikrą ir kartu kritiškai vertinamą atmosferą. Kinematografija perteikia tiek prabangos blyksnius, tiek uždaros aplinkos spaudimą. Kameros darbas akcentuoja grupės dinamiką ir įtampą, slypinčią kiekviename pokalbyje.
Autoriaus nuomonė: Proto provokuojanti kelionė technologinės pažangos pakraštyje
„Mountainhead“ nėra dar vienas technologijų trileris – tai drąsi, kalbanti ir juokais apipinta mūsų bendros ateities apžvalga. Armstrongas drąsina įsivaizduoti, jei nevaldoma žmonių ambicija gautų žadą keisti visuomenę savo nuožiūra. Filmo tempas, intelektualinis krūvis ir juodasis humoras sukuria patirtį, kuri išvargina, bet ir užburia.
Tiems, kurie neatsilieka nuo greitų Armstrongo dialogų derinio su tragikomiškais elementais, „Mountainhead“ tampa privalomu pasirinkimu. Tai filmas, kuris iššaukia diskusiją, verčia susimąstyti ir primena tiek skaitmeninio amžiaus galios apaklumą, tiek pavojus.
Išvada: Ateitis tarp komedijos ir pamokančio perspėjimo
Galiausiai, „Mountainhead“ kviečia į aukščiausių galios sluoksnių vakarėlį, kuris gali perkurti pasaulį, ir klausia – ar mūsų didžiausios stiprybės vis dar neatsiejamai susijusios su esminiais žmogiškais trūkumais? Tai scenaristinės meistrystės etalonas, aktorių talentų vitrina ir drąsi, dabarties dvasią atspindinti post-humanizmo laikmečio refleksija.
Pasiruoškite kino patirčiai, kurioje dominuoja įtraukiantys dialogai, idėjos skrieja žaibiškai, o riba tarp genialumo ir beprotybės – aštri kaip skustuvas.
Quelle: smarti
Kommentare