3 Minuten
Didėjantis imuninės sistemos sutrikimų iššūkis
Pastaraisiais dešimtmečiais imuninės sistemos ligų, tokių kaip alergijos, astma, egzema ir autoimuniniai sutrikimai, dažnis sparčiai augo, ypač išsivysčiusiose ir urbanizuotose visuomenėse. Mokslininkai aktyviai tyrinėja šio reiškinio priežastis ir vis daugiau dėmesio skiria išvadai, kad nuolatinis kontaktas su gyvūnais bei natūralia aplinka gali būti svarbus stiprinant žmogaus imunitetą ir sumažinant šių ligų riziką.
Tradicinės bendruomenės ir mikrobinės įvairovės galia
Vienas iš svarbiausių tyrimų šioje srityje – tradicinių kaimo bendruomenių Jungtinėse Valstijose, ypač amišų ir huteritų, palyginimas. Abi grupės turi panašų genetinį pagrindą ir sveiką gyvenseną, tačiau jų kasdienė sąveika su gyvūnais skiriasi. Amišų vaikai, augantys ūkiuose tarp gyvulių, daug rečiau serga alergijomis ir astma negu huteritų vaikai, gyvenantys atskirti nuo gyvūnų dėl pramoninės žemdirbystės. „Allergy“ žurnalo duomenimis, huteritų vaikams alergijos ir astmos atvejų pasitaiko 4–6 kartus daugiau nei jų amišų bendraamžiams.
Tyrimas rodo, kad pagrindinis mechanizmas – imuninės sistemos reguliacijos komponentai, ypač reguliaciniai T limfocitai. Platus gyvūninės kilmės mikrobų spektras tradicinėje žemdirbystėje padeda sureguliuoti imuninę sistemą, todėl ji geriau atsparia hiperaktyvioms reakcijoms, tokioms kaip alergijos.
Ekspertų įžvalgos: ne tik ūkio gyvūnai
Apsauga nėra ribojama vien kontaktu su tradiciniais ūkio gyvūnais. Prof. Jackas Gilbertas iš Kalifornijos universiteto pažymi, kad augimas tarp ūkio gyvūnų riziką sirgti astma ir alergijomis sumažina net 50%. Net ir turint augintinį šunį, rizika sumažėja 13–14%, o tai rodo, kad kontaktas su gyvūnais įvairiomis formomis gali turėti teigiamą poveikį sveikatai.
Kaip gyvūnai įtakoja žmogaus imunitetą?
Tyrėjai pateikia dvi pagrindines teorijas, paaiškinančias gyvūnų ir žmogaus imuninės sistemos ryšį:
1. Mikrobų perdavimo teorija
Tokie ekspertai kaip Dr. Nasia Safdar iš Viskonsino universiteto teigia, kad naudingos gyvūnų mikroorganizmai perduodamos žmonėms ir praturtina jų mikrobiomą – žarnyne ir odoje esančių mikroorganizmų bendruomenę. Ši idėja paskatino net augintinių maisto pramonę kurti probiotinius produktus, optimizuojančius augintinių, o per juos ir jų šeimininkų, mikrobinį profilį.
2. Imuninės sistemos treniravimo teorija
Kiti, kaip prof. Jackas Gilbertas, abejoja, kad gyvūnų bakterijos ilgam apsigyvena žmogaus kūne. Jie mano, kad reguliari, net ir trumpalaikė sąveika su gyvūnų mikroorganizmais suteikia „atpažinimo signalus”, kurių reikia tinkamam imuninės sistemos darbui – tai evoliuciškai išsivystė dėl tūkstančius metų trunkančio žmonių ir gyvūnų sambūvio. Įvairių mikrobų poveikis padeda imuninei sistemai geriau atskirti tikras grėsmes nuo nekenksmingų veiksnių.
„Nature“ žurnale publikuotas tyrimas, atliktas su tradiciniais airių keliautojais, kurie taip pat glaudžiai gyvena su daugybe gyvūnų, pagrindžia šią teoriją. Jų žarnyno mikrobioma labiau primena priešindustrinių medžiotojų–rinkėjų bendruomenes nei šiuolaikinius miestiečius. Šis atradimas gali paaiškinti, kodėl šiose grupėse beveik nėra autoimuninių ligų – tokių kaip Krono liga, išsėtinė sklerozė ar vilkligė.
Šiuolaikinio gyvenimo būdo ir imuniteto stokos hipotezė
Iš tyrimų ryškėja viena išvada: pernelyg sterilus, urbanizuotas gyvenimo būdas atima iš mūsų imuninės sistemos reikiamą „treniruotę”. Ekspertai perspėja, kad nuolatinis, perteklinis švaros siekis ir atsiskyrimas nuo natūralios aplinkos gali būti viena iš priežasčių, kodėl didėja imuninės sistemos ligų atvejų šiuolaikinėse visuomenėse.
Grįžimas į mikrobinį pasaulį – ar tai būtų ūkininkavimas, augintinių laikymas, pasivaikščiojimai su šunimis parkuose arba kontaktas su žeme – sugrąžina mūsų organizmui naudingus mikroorganizmus ir gali sumažinti astmos, alergijų bei kitų imuniteto sutrikimų riziką.
Išvados
Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad gyvūnų artumas – ar per tradicinį kaimo gyvenimą, ar per šiuolaikinę augintinių priežiūrą – yra itin svarbus stipriai, subalansuotai imuninei sistemai ugdyti. Judant link vis labiau sterilių gyvenamųjų aplinkų, prasmingi ryšiai su gyvūnais ir gamta gali tapti reikšminga prevencine priemone prieš augančias imuninės sistemos ligas. Nepaisant to, ar gyvenate kaime, ar mieste, laikas, skirtas gyvūnams ir natūraliai aplinkai, gali padėti gerinti tiek asmeninę, tiek visuomenės sveikatą.
Kommentare