3 Minuten
Mikrobiomos paslėptas vaidmuo prognozuojant kritinių ligų baigtis
Naujausi medicinos tyrimai vis dažniau atskleidžia stiprų ryšį tarp žarnyno mikrobiomos — įvairios mikroorganizmų bendruomenės, gyvenančios mūsų virškinamajame trakte — ir bendros sveikatos būklės. Naujas kelių institucijų tyrimas, vadovaujamas dr. Alexander de Porto iš Čikagos universiteto ir Amsterdamo universiteto, teigia, kad tam tikros medžiagos, randamos išmatų mėginiuose, gali būti ankstyvais pavojingų būklių ženklais. Šiame tyrime pristatomas Metabolinės Disbiozės Vertinimo Taškas (angl. Metabolic Dysbiosis Score, MDS) — novatoriškas rodiklis, leidžiantis, remiantis žarnyno metabolitais, prognozuoti 30 dienų mirtingumo riziką intensyviosios terapijos skyrių pacientams.
Kas yra metabolinė disbiozė ir jos svarba
Žarnyno mikrobioma daro didelę įtaką imunitetui ir metabolizmui. Kai ši sudėtinga ekosistema išsibalansuoja — tai vadinama disbioze — kritiškai sergantys pacientai tampa imlūs komplikacijoms, tokioms kaip sepsis bei ūminis kvėpavimo distreso sindromas (ARDS). Kadangi šios komplikacijos kiekvienam pacientui pasireiškia skirtingai, įprasti gydymo būdai dažnai būna nepakankami. Vis daugiau dėmesio skiriama individualizuotai priežiūrai, pagrįstai aiškiai atpažįstamais biologiniais žymenimis, siekiant tikslinės medicinos pažangos intensyviosios terapijos skyriuose.
Dr. de Porto komanda tyrė, ar konkrečios žarnyno metabolinės pusiausvyros sutrikimų požymiai, išmatuojami iš išmatų mėginių, galėtų padėti greitai identifikuoti pacientus, kuriems gresia didžiausia mirties rizika. Ankstyvi rezultatai rodo, kad su žarnyno kilmės metabolitais susiję pokyčiai turi didesnę prognozinę vertę nei anksčiau laikyti reikšmingais, pavyzdžiui, sumažėjusi mikrobiomos įvairovė.
Metabolinės Disbiozės Vertinimo Taškas: tyrimo eiga ir pagrindinės išvados
Kūrimas ir patvirtinimas
Kuriant MDS, mokslininkai analizavo 196 kritiškai sergančių, su kvėpavimo nepakankamumu ar šoku hospitalizuotų pacientų išmatų mėginius. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į mokymosi (147 pacientai) ir validacijos (49 pacientai) grupes. Analizuodami 13 pasirinktų metabolitų – tokių kaip trumposios grandinės riebalų rūgštys, tulžies rūgštys ir triptofano metabolitai – tyrėjai sukūrė algoritmą, leidžiantį kiekvienam pacientui apskaičiuoti disbiozės tašką.
MDS pradiniame (mokymosi) etape parodė aukštą prognozavimo tikslumą: 84 % tikslumą, 89 % jautrumą (teisingai nustatytų rizikos pacientų dalį) ir 71 % specifiškumą (teisingai nustatytų nerizikos pacientų dalį). Tačiau validacijos grupėje rezultatai, nors ir buvo panašūs, statistinio patikimumo nesiekė, tikėtina, dėl mažesnės imties. Tyrėjų komanda pabrėžia, kad būtina tolimesnė plataus masto validacija prieš diegiant MDS klinikinėje praktikoje.
Klinikinė reikšmė ir galimas poveikis
Anksčiau buvo manoma, kad mikrobiomos įvairovės sumažėjimas yra svarbiausias kritinių būklių rizikos veiksnys, tačiau tyrimas aiškios sąsajos tarp vien tik įvairovės ir baigčių neaptiko. Kur kas didesnę reikšmę turėjo specifinių žarnyno metabolitų balansas. Tyrimo autoriai pabrėžė, kad, remiantis MDS, išmatų metabolinė disbiozė gali tapti svarbiu biomarkerių, leidžiančiu atpažinti didžiausios rizikos kritiškai sergančius pacientus.
Šie rezultatai atveria naujas gydymo galimybes. Pavyzdžiui, galima būtų modifikuoti tam tikrų metabolitų lygius, pasitelkiant mitybos pakeitimus, probiotikus ar tiesioginius papildus, taip pagerinant prognozes. Toje pačioje laboratorijoje atlikti tyrimai jau parodė, kad išmatų metabolitai leidžia prognozuoti infekcijų riziką po kepenų persodinimo.
Ateities kryptys: nuo prognozės link tiksliūjų gydymų
Tolimesni tyrimai bus orientuoti į MDS patikimumo ir universalumo testavimą platesnėse ir įvairesnėse pacientų grupėse. Taip pat nagrinėjama, ar metaboliniai žarnyno pokyčiai yra pagrindinė mirties priežastis, ar tik žymi sunkios ligos buvimą.
„Vėliau būtini intervenciniai tyrimai, nukreipti į konkrečius metabolitus ar jų apykaitos kelius, siekiant nustatyti gydymo efektyvumą“, – pažymėjo autoriai. Jei šiuos procesus bus įmanoma valdyti, galima bus sukurti tiksliosios medicinos strategijas, gerinančias kritiškai sergančių pacientų išgyvenamumą. Galimos intervencijos – nuo individualizuotų mitybos korekcijų, žarnyno mikrobiomos terapijų iki metabolitinių gydymų, pritaikytų konkrečiam paciento metaboliniam profiliui.
Išvados
Šis novatoriškas tyrimas pabrėžia žarnyno mikrobiomos ir jos metabolinių produktų svarbą kritinių būklių medicinoje. Nors Metabolinės Disbiozės Vertinimo Taškas kol kas nėra pasiruošęs plačiam klinikiniam naudojimui, jis žymi svarbų žingsnį kuriant tikslesnius diagnostikos ir gydymo sprendimus intensyviosios terapijos pacientams. Mochslui toliau gilėjant į mikrobiomos reikšmę, tokie biomarkeriai greitai galėtų tapti įprasta praktika prognozuojant ir užkertant kelią gyvybei pavojingoms komplikacijoms pažeidžiamiausiems pacientams.
Kommentare