3 Minuten
Revoliucinis tarptautinis tyrimas pateikė įtikinamų įrodymų apie taip vadinamą „vaiduoklio“ mantijos pliumą, kylantį iš didelio gylio po rytų Omanu. Skirtingai nei tradicinės mantijos pliumos, kurios dažnai sukelia intensyvų vulkaninį aktyvumą Žemės paviršiuje, naujai aptikta Dani pliuma beveik visiškai nematoma paviršiuje, tačiau gali reikšmingai prisidėti prie planetos formavimosi iš vidaus.
Mantijos pliumos vaidmuo Žemės gelmėse
Mantijos pliumos – tai ypač įkaitusios uolienos stulpai, kylantys beveik 2 900 kilometrų iš branduolio ir mantijos ribos link paviršiaus. Tokios pliumos dažniausiai formuoja karštuosius taškus, iš kurių kyla vulkaninės salos ar salynai, kaip Havajai ar Islandija. Mantijos pliumų judėjimas – esminis Žemės terminės ir tektoninės raidos veiksnys, darantis įtaką plokščių judėjimui, kraštovaizdžio formavimuisi ir net magnetinio lauko dinamikai.
„Vaiduoklio“ pliumos sąvoka apibūdina giliai po paviršiumi kylančius karščio ir medžiagos srautus, kurių išorėje beveik nematyti – nėra ar beveik nėra vulkanizmo požymių. Tokias struktūras pastebėti itin sunku, tačiau jų egzistavimas galėtų paaiškinti subtilius tektoninius procesus ir ilgalaikius geologinius pokyčius regione.
Pagrindiniai rezultatai: Dani vaiduoklio pliumos įrodymai
Mokslininkų komanda, sudaryta iš geofizikų ir žemės mokslų specialistų iš skirtingų institucijų, derino seisminių bangų matavimus su pažangiu kompiuteriniu modeliavimu, ieškodama paslėptų mantijos aktyvumo požymių rytų Omane. Pastebėta, kad seisminės bangos regione sklinda lėčiau nei tikėtasi – tai tipiškas ženklas, jog po pluta gali būti neįprastai karštos ir minkštos uolienos.
Papildoma analizė atskleidė du svarbius seisminius lūžius maždaug 410 ir 660 kilometrų gylyje. Šie lūžiai atitinka žinomas mantijos sandaros ribas ir žymi pagrindines geologines zonas. Pagal surinktus duomenis, tyrėjai apskaičiavo, kad Dani pliumos plotis siekia 200–300 kilometrų, o jos temperatūra iki 300°C aukštesnė nei aplinkinės mantijos. Nepaisant didelio karščio, paaiškėjo, jog ji yra gana lokalizuota ir šiuo metu Omano regione vulkaninio aktyvumo nesukelia.
Galimas geologinis poveikis
Modeliavimas rodo, kad ši vaiduoklio pliuma nėra naujas reiškinys – ji galėjo daryti įtaką Indijos plokštės tektoninei raidai jau bent 40 milijonų metų. Tikėtina, kad užslėptas pliumos poveikis vis dar nežymiai kelia Omano regiono paviršių, kas liudija ilgalaikį jos poveikį kraštovaizdžio formavimuisi.
Platesnė reikšmė žemės mokslams
Dani vaiduoklio pliumos atpažinimas turi reikšmę tiek plokščių tektonikai, žemės dinamikai, tiek mūsų supratimui apie Žemės šiluminę raidą. Jei analogiškos pliumos bus atrastos ir kitur pasaulyje, gali prireikti reikšmingai koreguoti žemynų judėjimo, vulkanizmo ir planetos šilumos paskirstymo modelius.
Šis atradimas taip pat rodo, kad iš branduolio ir mantijos ribos į paviršių išeina daugiau šilumos, nei buvo manyta iki šiol. Tai reiškia, kad turėtų būti atnaujinti šiluminės energijos paskirstymo modeliai. Kaip teigia tyrėjų komanda, didesnis šiluminis srautas iš branduolio ir mantijos ribos gali lemti naujas vertinimų kryptis apie šilumą generuojančių elementų pasiskirstymą gilesniuose Žemės sluoksniuose, kas yra esminis parametras modeliuojant planetos praeitį ir ateitį.
„Nors pavieniai rezultatai gali pasirodyti neaiškūs, bendra visų duomenų analizė pateikia nuoseklią ir tvirtą interpretaciją,“ pažymi mokslininkai. „Didėjantis šilumos srautas iš branduolio ir mantijos ribos turi įtakos Žemės šiluminės raidos modeliams ir verčia iš naujo vertinti šilumos gamybos elementų pasiskirstymą.“
Išvados
Galimas Dani vaiduoklio pliumos atradimas po Omane – svarbus žingsnis link išsamesnio Žemės gilumos ir vidinių procesų supratimo. Kol mokslininkai ieško daugiau tokių paslėptų struktūrų pasaulyje, šie atradimai žada praplėsti žinias apie plokščių tektoniką, mantijos dinamiką ir sudėtingus geologinius procesus, užtikrinančius mūsų planetos gyvybingumą.
Kommentare