3 Minuten
Kiekvienais metais iš pasaulio vandenų paimama apie trilijoną žuvų, iš kurių didžioji dalis skirta žmonių maistui. Nors žuvininkystė išlaiko milijardus žmonių, nauji moksliniai tyrimai atkreipia dėmesį į didelį žuvų skausmą ir kančias, kurias jos gali patirti derliaus nuėmimo metu. Naujausias mokslinis straipsnis, vadovaujamas dr. Cynthia Schuck-Paim iš institutas Welfare Footprint Institute, pateikia pirmą kartą kiekybinę analizę apie žuvų patiriamą skausmą tradicinio žuvų skerdimo metu.
Lietingosios upėtakės atvejis
Lietingoji upėtakė (Oncorhynchus mykiss), savaime paplitusi Ramiojo vandenyno šaltiniuose, dabar yra viena plačiausiai fermose auginamų rūšių visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Komercinis skerdimas dažnai atliekamas žuvį ištraukiant iš vandens ir paliekant ją dusti ore arba ledo vandenyje. Nors šie metodai efektyvūs ir paplitę pasaulyje, jie kelia vis daugiau klausimų dėl žuvų gerovės tarp gyvūnų apsaugos specialistų bei mokslininkų.
Nauji tyrimų duomenys rodo, kad upėtakės tokiose sąlygose gali patirti ūmų skausmą ir distresą nuo 2 iki 25 minučių, o vidutinė maksimali trukmė siekia 22 minutes. Toks ilgas skausmo laikotarpis susijęs su staigiai vykstančiais fiziologiniais pokyčiais: gležni žiaunų audiniai griūna, kraujyje pradeda kauptis anglies dioksidas, galiausiai žuviai netenkant sąmonės, tačiau prieš tai patiriant ilgalaikį diskomfortą.
Mokslinis proveržis: „Welfare Footprint Framework“
Žuvų kančių masto matavimas ilgą laiką buvo sudėtingas. Tačiau „Welfare Footprint Framework“ (WFF) kūrimas tapo pažangiu įrankiu, leidžiančiu sistemingai vertinti ir palyginti gyvūnų neigiamas būsenas – tokias kaip skausmas ar stresas. Šis metodas suteikia galimybę mokslininkams, veterinarams, augintojams ir politikos formuotojams kiekybiškai įvertinti tiek kančių intensyvumą, tiek trukmę. Tai leidžia pagrįstai gerinti žuvininkystės taikomas praktikas ir kelti žuvų gerovės standartus visose pramonės šakose.
Kaip pastebi dr. Schuck-Paim su komanda, visuomenėje vis labiau auga susirūpinimas gyvūnų gerove, ką atspindi nauji įstatymai, etikos sertifikatai ir vartotojų dėmesys. „Mūsų išvados suteikia pirmuosius kiekybinius duomenis apie žuvų skausmą skerdimo metu, pabrėždamos, kokį mastą gali turėti gyvūnų gerovės gerinimas įdiegus efektyvius nutraukimo metodus“, – pabrėžia autoriai.
Pagrindiniai rezultatai: skausmo trukmė ir stiprumas
Apžvelgdami platų esamų tyrimų spektrą, tarptautinė tyrėjų grupė apibūdino žuvų neurochemines reakcijas, atsirandančias jau po penkių sekundžių ištraukus žuvį į orą – žmogui tai prilygtų stipriam stresui ar diskomfortui. Akivaizdūs žuvų elgesio požymiai, tokie kaip skausmingas vartymasis ir staigus oro gaudymas, tik patvirtina didelį diskomfortą.
Duomenys rodo, kad, skaičiuojant pagal derliaus kilogramus, vidutinė vidutinio ar stipraus skausmo trukmė siekia apie 24 minutes kilogramui žuvies, o kai kuriais atvejais − viršija valandą tam pačiam kiekiui. Skausmo intensyvumas ir trukmė priklauso nuo žuvų rūšies, dydžio bei skerdimo sąlygų.
Elektrinis sukretimas: pažangi alternatyva?
Siekdami sumažinti žuvų kančias, mokslininkai siūlo elektrinį sukretimą kaip humaniškesnį žuvų skerdimo būdą. Ši technologija greitai sukelia žuviai sąmonės netekimą, taip galima reikšmingai sumažinti kančias – potencialiai eliminuoti iki 20 valandų skausmo už kiekvieną investuotą dolerį į įrangą. Tačiau dabartinė praktika rodo nevienodą efektyvumą – kai kurios žuvys po elektrinio sukrėtimo nebūtinai iš karto praranda sąmonę.
Pasak dr. Schuck-Paim komandos, bet kokio įgyvendinto metodo rezultatai priklauso nuo viso proceso metu kontroliuojamo streso lygio. Šios įžvalgos pabrėžia būtinybę tobulinti tiek skerdimo, tiek visos žuvų tiekimo grandinės praktiką.
Tvarios ir etinės akvakultūros kelias
Tyrimas atskleidžia, kad jūros gėrybių pramonei būtina masiškai pereiti prie humaniškesnių skerdimo būdų. „Welfare Footprint Framework“ padeda gamintojams, reguliuotojams ir gyvūnų gerovės gynėjams nustatyti skausmo taškus esamose sistemose bei numatyti efektyviausias intervencijas. Skaidrus mokslinis matavimas padeda formuoti politiką, daryti įtaką vartotojų pasirinkimams ir skatinti etines naujoves.
Be to, ši studija, parodžiusi tikrąjį kančios mastą, susijusį su dažniausiu žuvų skerdimo metodu, paskatina visuotinę diskusiją apie mūsų atsakomybę už gyvūnų gerovę maisto sistemose.
Išvada
Skausmo kiekybinis matavimas žuvims komercinio skerdimo metu yra svarbus žingsnis gyvūnų gerovės moksle. Technologiniai sprendimai, tokie kaip WFF, leidžia tiek pramonei, tiek visuomenei efektyviau siekti etinės, pagrįstos akvakultūros pažangos. Pripažindami ir reaguodami į tai, ką kasmet patiria milijardai žuvų, galime žengti link atsakingesnių, tvaresnių ir humaniškesnių vandens gyvūnų auginimo praktikų, gerbiančių ir žmonių, ir gyvūnų savijautą.
Kommentare