5 Minuten
Ilgalaikė Neandertaliečių Išnykimo Paslaptis
Jau dešimtmečius mokslininkus glumina neandertaliečių likimas – artimų žmonių giminaičių, klestėjusių Europoje ir Vakarų Azijoje. Nepaisant gausių archeologinių ir genetinių tyrimų, ekspertai vis dar nesutaria dėl jų nykimo priežasčių, įvykusių prieš maždaug 40 000 metų. Tradicinės teorijos išskiria konkurenciją su Homo sapiens, klimato pokyčius ar mišrėjimą, tačiau neseniai mokslinėje spaudoje išryškėjo nauja hipotezė – kosminės fizikos įtaka.
Naujas Kosmoso Požiūris: Lašampo Įvykis
Mičiigano universiteto kosminės fizikos mokslininko Agnit Mukhopadhyay ir jo vadovaujamos komandos atliktas tyrimas, publikuotas „Science Advances“, rodo, kad neandertaliečių išnykimą galėjo lemti astrofiziniai veiksniai. Pagrindinis dėmesys tyrime skiriamas Lašampo įvykiui – staigiam geomagnetinio lauko apsivertimui, įvykusiam maždaug prieš 41 000 metų. Šiuo laikotarpiu Žemės magnetinis laukas reikšmingai susilpnėjo, sumažindamas planetos apsaugą nuo kosminių spindulių ir ultravioletinės Saulės spinduliuotės.
Anot Mukhopadhyay, šio magnetinio nestabilumo metu visu Žemės paviršiumi, taip pat ir neandertaliečių apgyvendintose teritorijose, pliūptelėjo neįprastai didelis kosminių ir Saulės spindulių srautas. Tyrime naudojami pažangūs trimatės geografinės erdvės modeliai, siekiant simuliuoti planetos magnetosferos funkciją Lašampo įvykio metu. Mokslininkai spėja, kad padidėjusi radiacija sukūrė sudėtingesnes aplinkos sąlygas, kurios ypač apsunkino neandertaliečių išlikimą.
Ar Homo sapiens pranoko neandertaliečius?
Mukhopadhyay teigia, kad Homo sapiens turėjo kultūrinių ir technologinių pranašumų, padėjusių apsisaugoti nuo UV ir kosminės radiacijos: glaudžiai pritaikytus drabužius, raudoną okrą – natūralų pigmentą su galimomis UV filtravimo savybėmis, bei reguliariai naudotas olas kaip prieglobstį. Spėjama, kad šios strategijos buvo mažiau paplitusios tarp neandertaliečių.
Aprangos Klausimas: Įrodymai ir Aiškinimai
Viena iš pagrindinių tyrimo prielaidų – esą neandertaliečiai nenešiojo prigludusių drabužių ir buvo labiau pažeidžiami radiacijos. Šis teiginys yra ginčytinas. Archeologai neandertaliečių gyvenvietėse retai randa siuvimo adatų, kurios dažniau siejamos su Homo sapiens ar denisoviečiais, tačiau tai nereiškia, kad neandertaliečiai vaikščiojo nuogi. Daugybė radinių įrodo, kad jie mokėjo apdoroti gyvūnų odas naudodami sudėtingus titnago įrankius, taigi galėjo gaminti funkcionalius, nors ir ne idealiai prigludusius, drabužius.
Be to, genetinis žmonių utėlių tyrimas rodo, kad drabužiai pradėti dėvėti mažiausiai prieš 200 000 metų – gerokai anksčiau nei pasirodė sudėtinga siuvimo technologija. Šaltojo ledynmečio Europoje išgyventi be jokio kūno padengimo būtų buvę praktiškai neįmanoma, todėl tikėtina, kad neandertaliečiai vilkėjo įvairiai pritaikytus, gyvūnų odomis susirištus ar surištus drabužius.
Okeras – priešistorinis apsauginis kremas nuo saulės?
Tyrime aptariamas Homo sapiens naudotas okeras kaip galimas apsauginis sluoksnis nuo saulės spinduliuotės. Eksperimentai rodo, kad okeras gali filtruoti dalį UV spindulių, tačiau pigmentus naudojo ne tik šiuolaikiniai žmonės. Archeologiniai duomenys liudija, kad neandertaliečiai Europoje ir Levante okerą naudojo jau daugiau nei 100 000 metų – nuo kūno dažymo, simbolikos, kosmetinių ar gydomųjų tikslų iki, galbūt, vabzdžių atbaidymo. Šiuo metu nėra aiškių įrodymų, kad tik Homo sapiens naudojo okerą kaip apsaugą nuo saulės ar kad šis naudojimas visada buvo susijęs su apsauga nuo UV spindulių.
Populiacijos Dinamika ir Technologinė Pažanga
Populiacijos Dydžio Reikšmė
Nors aplinkos veiksniai svarbūs neandertaliečių istorijoje, daugelis mokslininkų pabrėžia populiacijos dinamikos svarbą. Genominiai tyrimai atskleidžia, kad Homo sapiens plintant Eurazijoje, neandertaliečių skaičius jau mažėjo. Mažos ir susiskaldžiusios bendruomenės tapo pažeidžiamos per mišrėjimą ar integraciją per kultūrinį mainą.
DNR analizė parodė, kad neandertaliečių genai išliko šiuolaikiniuose žmonėse už Afrikos ribų – jie nebuvo visiškai išnaikinti, bet iš dalies asimiliavosi tarprūšinės reprodukcijos būdu.
Technologinė Inovacija – Lūžio Taškas
Tarp dažnai minimų teorijų – ir technologinis skirtumas. Homo sapiens priskiriama svaidomųjų ginklų, tokių kaip ietys, o vėliau ir lankai, išradimas, leidęs medžioti ir kovoti nuotoliniu būdu bei įsikurti įvairiose aplinkose. Tuo tarpu neandertaliečiai daugiausia pasikliovė artimo kontakto įrankiais. Šis technologinis šuolis padidino išteklių naudojimo efektyvumą ir prisidėjo prie spartesnio Homo sapiens populiacijos augimo.
Magnetinio Lauko Hipotezės Kvestionavimas
Tvirtinimas, kad būtent padidėjusi kosminė ir UV radiacija Lašampo įvykio metu tapo pagrindine neandertaliečių išnykimo priežastimi, tebėra abejotinas. Archeologiniai duomenys nerodo staigaus neandertaliečių populacijos žlugimo šiame laikotarpyje. Kitų žmonių rūšių ar stambių žinduolių masinio išnykimo tuo metu taip pat nematyti.
Jei suintensyvėjusi Saulės radiacija būtų buvusi tokia žalinga, būtų tikėtini didesni mirtingumo rodikliai tarp ankstyvųjų Homo sapiens, gyvenusių už urvų ribų ar be išvystytų drabužių, tiek Afrikoje, tiek pietų Eurazijoje. Tačiau tokio efekto nėra. Priešingai, neandertaliečiai sugebėjo išgyventi ir prisitaikyti prie daugybės aplinkos kitimų, tarp jų – ir kitų magnetinio lauko apsivertimų, pavyzdžiui, Bleiko įvykio prieš 120 000 metų.
Reikalingas Tarpdisciplininis Požiūris
Norint paaiškinti neandertaliečių išnykimą, būtina integruoti archeologijos, paleoantropologijos, genetikos ir net atmosferos fizikos duomenis – nesirenkant vienos vienintelės priežasties. Neandertaliečiai nebuvo nei evoliuciniai nevykėliai, nei pasyvios aplinkos aukos. Per daugiau nei 300 000 metų jie pademonstravo kūrybingumą, atsparumą ir sudėtingumą – nuo pažangių akmens technologijų iki simbolinės raiškos, lygiai kaip ankstyvieji Homo sapiens.
Kaip apibendrino profesorė Chris Stringer iš Londono Gamtos istorijos muziejaus: „Neandertaliečiai buvo tvirti, prisitaikantys, kultūriškai sudėtingi žmonės. Jų išnykimui įtakos turėjo ne viena priežastis, o visas jų kompleksas.“
Išvada
Hipotezė, kad geomagnetinis lauko pokytis ir dėl jo padidėjusi kosminė radiacija buvo neandertaliečių išnykimo priežastis, suteikia naują perspektyvą, tačiau kol kas nėra paremta išsamiais moksliniais įrodymais. Nenuilstamas tarpdisciplininis tyrimas rodo, kad šį istorinį įvykį lėmė sudėtingas persipynusių veiksnių tinklas: aplinkos spaudimas, demografinis silpnėjimas, technologinės naujovės ir tarprūšinis mišrėjimas su Homo sapiens. Dabartinis žmogaus evoliucijos ir archeologinių atradimų kontekstas rodo, kad neandertaliečių istorija – tai pasakojimas apie atsparumą ir prisitaikymą, o ne paprastą išnykimą, iliustruojantis, kaip keičiasi mūsų supratimas pažįstant praeitį per archeologijos, genetikos ir netgi kosminės fizikos prizmę.
Kommentare