3 Minuten
Paslėptos biologinės įvairovės atradimas Naujosios Zelandijos alpiniuose regionuose
Mokslininkai Naujosios Zelandijos Pietų salos kalnų zonoje aptiko iki šiol nežinomą šokliaspalvių vorų (Salticidae) gentį, prisitaikiusią išgyventi įtemptose ir atšiauriose alpinėse buveinėse. Naujoji gentis, pavadinta Ourea pagal graikų mitologijos kalnų dievus, apima 12 rūšių, puikiai maskuojamų tarp akmenuoto reljefo ir beveik nepastebimų, kol nejuda. Šis svarbus atradimas gerokai išplečia žinias apie vorų įvairovę izoliuotose, didelio aukščio Naujosios Zelandijos ekosistemose.
Ekstremalios alpinės buveinės: iššūkiai ir prisitaikymai
Naujosios Zelandijos alpinės zonos apima apie 11% šalies teritorijos – aukščiau nei medžių riba, bet žemiau nuolatinės sniego linijos. Šiose didelio aukščio vietovėse vyrauja atšiaurios ir nepastovios sąlygos: vasarą stipri ultravioletinė spinduliuotė, žiemą – ilgas laikotarpis po sniegu ir ledu, stiprūs vėjai, siekiantys iki 180 km/val., bei temperatūrų svyravimai nuo -15°C iki 27°C. Tokiose aplinkose išlikti geba tik itin specializuoti organizmai, tarp jų – ir naujai aprašyti Ourea vorai, išvystę unikalias adaptacijas ilgalaikiam išgyvenimui atšiauriose sąlygose.
Ekspedicija ir genties Ourea identifikavimas
Lincolno universiteto biologų komanda – Robin Long, Cor Vink ir Adrian Paterson – atliko nuodugnius tyrimus alpinėse ir subalpinėse Pietų salos akmeningose vietovėse. Atlikdami kruopštų lauko darbą, mokslininkai surinko daugiau nei 170 mėginių, dažniausiai sugautų vorams bėgant per akmenis arba slėpiantis šilkinėse slėptuvėse po uolomis. Tyrėjų teigimu, Ourea vorai pasižymi itin maskuojančiu spalvų ir kūno raštų deriniu, dėl to jų beveik neįmanoma pastebėti akmeningame kraštovaizdyje, kol jie nejuda. Dauguma naujai atrastų rūšių aptinkama tik aukštikalnių zonoje, o tik dvi rūšys pasiekia platų paplitimą šiek tiek žemiau medžių ribos.
Ekologinė niša ir maskuotė
Daugelis Ourea genties vorų dažniausiai rinkosi akmenis, apaugusius plutele (krusto) kerpėmis. Mokslininkai mano, kad kerpės užtikrina stabilesnį paviršių ir sukuria mikrohabitatą, kuriame gausu tinkamo grobio – tai svarbus faktorius vorų išlikimui. Rūšių atskyrimui naudota mikroskopinė lytinių organų analizė – įprastas būdas šokliaspalvių vorų (Salticidae) taksonomijoje, nes išorinė jų išvaizda, dėl puikios maskuotės, dažnai yra klaidinanti.
Mokslinė reikšmė ir ateities perspektyvos
Ourea genties identifikacija atkreipia dėmesį į mažai tyrinėtą Naujosios Zelandijos šokliaspalvių įvairovę. Iki šiol buvo aprašytas tik ketvirtadalis vietinių rūšių. Šių vorų specializacija ir gebėjimas slapstytis pabrėžia nuolatinių biologinės įvairovės tyrimų svarbą atokiose ir ekstremalių klimato sąlygų buveinėse. Tyrėjai teigia: „Šios dar neaprašytos šokliaspalvių rūšys rodo, kiek daug paslėptos įvairovės tebėra nežinoma išskirtinėse Naujosios Zelandijos aukštikalnių ekosistemose.“
Išvados
Naujai aprašyto Ourea genties voro atradimas tarp Pietų salos kalnų uolienų yra svarbus žingsnis dokumentuojant regiono nariuotakojų įvairovę. Šis atradimas pabrėžia lauko tyrimų vertę atokiuose natūraliuose biotopuose ir rodo, kiek dar nežinome apie organizmų prisitaikymą prie iššūkių kupinų aplinkų. Mokslininkai viliasi, kad ateityje bus atrasta dar daugiau paslėptų rūšių, kurios praturtins žinias apie evoliucijos procesus, alpinę ekologiją ir paslaptingą gyvybės tinklą Naujosios Zelandijos kalnuotose regionuose.
Kommentare