2 Minuten
Dirbtinio intelekto energijos poreikis: auganti aplinkosaugos problema
Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai tampa viena labiausiai energiją vartojančių technologijų skaitmeniniame pasaulyje. Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2025 metų pabaigos DI sistemos gali suvartoti daugiau elektros nei daug diskusijų sukėlęs Bitcoin kasimas. Pramonės analitikų teigimu, artimiausiu metu DI gali sudaryti net iki 50% viso pasaulio duomenų centrų elektros suvartojimo. Ši tendencija kelia rimtą susirūpinimą dėl aplinkos tvarumo ir skaitmeninės infrastruktūros ateities.
Palyginimas: dirbtinio intelekto ir Bitcoin kasimo energijos sunaudojimas
Bitcoin kasimas jau seniai kritikuojamas dėl milžiniško elektros poreikio, tačiau DI augimas šią problemą greitai persveria. Energijos tyrėjas Alex de Vries-Gao, žinomas dėl tyrimų apie kriptovaliutų energijos naudojimą, analizavo DI lustų tiekimo grandines ir viešus duomenų rinkinius. Jo išvados rodo, kad DI modeliai šiuo metu suvartoja iki 20% visos duomenų centrų sunaudojamos elektros, o šis skaičius, atsirandant naujiems ir pažangesniems modeliams, toliau didėja.
Infrastruktūros spaudimas: iššūkiai elektros tinklams
Nauja „Digiconomist“ ataskaita išryškina panašumus tarp DI technologijų augimo ir kriptovaliutų bumo. Abi sritys remiasi dideliais, išteklių reikalaujančiais modeliais, skatinančiais didžiulių duomenų centrų statybas visame pasaulyje ir darantį precedento neturintį spaudimą elektros tinklams. Siekiant patenkinti vis augančią DI poreikių sukeltą paklausą, JAV statomi nauji dujų ir atominių elektrinių blokai – tai primena infrastruktūros iššūkius, iškilusius anuomet plečiantis Bitcoin kasybai.
Poreikis skaidrumui ir darniam vystymuisi
Didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Google“ ir „Microsoft“, savo ESG ataskaitose pripažįsta aplinkosauginį DI poveikį, tačiau neatskleidžia, kokia dalis energijos tenka būtent DI užduotims. Siekdami įvertinti tikrąjį DI energijos pėdsaką, tyrėjai analizuoja DI optimizuotų lustų, pagamintų TSMC ir kitų gamintojų, gamybos ir veikimo energiją. Kritiškai svarbu tai, kad šios lustų sistemos gali suvartoti tiek elektros, kiek ištisa išsivysčiusi valstybė.
Kryptys: efektyvumas ar nuolat didėjanti paklausa?
Pagrindinis iššūkis – ne tik sparčiai augantis DI energijos naudojimas, bet ir didelė skaidrumo stoka bei rizika pakartoti vadinamąjį efektyvumo paradoksą, kai didesnis technologinis efektyvumas lemia bendrai dar didesnį energijos suvartojimą. Ethereum pavyzdys, radikaliai sumažinęs energijos poreikį po protokolo pokyčių, kelia klausimą: ar DI kompanijos gali pereiti prie mažiau energijos reikalaujančių sprendimų, ar ši sritis ir toliau nekontroliuojamai didins savo energijos pėdsaką?
Didėjantis dirbtinio intelekto pėdsakas ne tik keičia technologinę infrastruktūrą, bet ir pabrėžia neatidėliotiną tvarių inovacijų, atsakingos etikos ir aiškios atskaitomybės svarbą, DI technologijoms įsitvirtinant pasaulio ekonomikos centre.
Kommentare