3 Minuten
Perdegimo sindromas ilgą laiką buvo glaudžiai siejamas su darbo keliamu stresu, ilgu darbo krūviu ir dideliais profesiniais reikalavimais. Tačiau naujas Norvegijos technologijos ir gamtos mokslų universiteto (NTNU) tyrimas meta iššūkį šiai tradicinei nuomonei. Mokslinėje studijoje nustatyta, kad mažiau nei 30% žmonių, patiriančių perdegimo požymius, savo būklę pirmiausia sieja su darbu, o tai atskleidžia daug sudėtingesnę šios šiuolaikinės problemos kilmę.
Tyrimo analizė: metodologija ir netikėti rezultatai
NTNU mokslininkai apklausė 813 Norvegijos darbuotojų, siekdami išsiaiškinti, kokios priežastys iš tikrųjų lemia perdegimą, išsekimą bei bendrą psichologinę įtampą. Tyrimo dalyvių buvo prašoma apmąstyti asmeninę patirtį ir įvardyti pagrindines savo simptomų priežastis. Nors nustatytas ryšys tarp perdegimo ir tokių darbo veiksnių kaip per dideli reikalavimai, darbo saugumas ir kolegų palaikymas iš tiesų buvo labiau susiję su bendra psichologine įtampa, o ne su perdegimu.
Ypač reikšminga, kad tik 27,7% perdegimą patiriančių apklaustųjų teigė, jog pagrindinė jų streso priežastis yra darbas. Dauguma nurodė įvairius veiksnius – pradedant šeimos spaudimu ar sveikatos problemomis, baigiant finansiniais rūpesčiais. Tai rodo, jog darbas dažnai tėra tik viena iš daugelio gyvenimo stresorių dalių.
Perdegimas platesniame gyvenimo kontekste
NTNU psichologas dr. Renzo Bianchi pažymi: „Žmonės, patiriantys perdegimą, apibūdina kasdienį stresą, kuris perauga į savotišką depresiją. Tai galime vadinti depresiniu gyvenimo stresu.“ Ši įžvalga pabrėžia, kad perdegimas nėra vien profesinio streso pasekmė – jis kyla iš įvairių kasdienio gyvenimo iššūkių sąveikos.
Asmenybės vaidmuo
Psichologiniai ypatumai, pavyzdžiui, polinkis į nerimą, gali turėti didelę įtaką tam, kaip žmogus išgyvena stresą ir su juo tvarkosi. Kaip pažymi dr. Bianchi, „Nerimesniems asmenims rūpesčiai ir įtampa gali stipriai alinti, net jei tai nesusiję tik su darbu.“ Tai parodo, kad analizuojant perdegimo priežastis svarbu atsižvelgti į visą psichologinę asmens prigimtį.
Mokslinis pagrindas: perdegimo sampratos raida
Terminą „perdegimas“ pirmasis pristatė amerikiečių psichologas Herbertas Freudenbergeris, iš pradžių apibūdindamas emocinį išsekimą tarp pagalbos profesijų darbuotojų. Ilgainiui terminas pradėtas taikyti įvairių profesijų atstovams. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiuo metu apibrėžia perdegimą kaip „lėtinio darbo sukelto streso sindromą“, pasireiškiantį emociniu išsekimu, atsiribojimu nuo darbo bei sumažėjusiu profesiniu efektyvumu.
Vis dėlto NTNU tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad tokia apibrėžtis gali būti per siaura. Jei darbas nėra esminė perdegimo priežastis visiems, tiek klinikinėse praktikose, tiek prevencijos strategijose būtina įvertinti ir kitus išorinius veiksnius – šeimos įsipareigojimus, sveikatos problemas, finansinius iššūkius.
Prevencijos priemonės ir darbo gerovės svarba
Tyrimas išryškina ribotą darbo vietoje taikomų perdegimo prevencijos priemonių veiksmingumą. Nors darbo saugumo gerinimas, kolegų palaikymas ar darbuotojų autonomija gali padėti mažinti perdegimo riziką, šios priemonės gali būti neveiksmingos, jei pagrindiniai stresoriai kyla už darbo ribų. Mokslininkai siūlo taikyti visapusiškas strategijas, apimančias tiek profesinę, tiek asmeninę gerovę.
Dr. Bianchi pabrėžia prasmingo darbo svarbą: „Ne visi turi galimybę mėgautis savo darbu, todėl ne visi gali ištverti didesnį stresą darbo vietoje. Tačiau svarbu rasti prasmingą darbą ir stengtis jame tobulėti.“ Tai rodo, kad pasitenkinimas darbu stiprina atsparumą stresui, tačiau išoriniai gyvenimo sunkumai dažnai lieka už darbdavio įtakos ribų.
Išvados
NTNU tyrimas siunčia svarbią žinutę sveikatos ir mokslo bendruomenei: perdegimas – tai daugialypis reiškinys, kurio negalima iki galo suprasti ar efektyviai valdyti, sutelkiant dėmesį tik į darbo sąlygas. Plečiantis požiūriui į profesinę sveikatą, organizacijos ir asmenys turėtų atsižvelgti į platesnį stresą lemiančių veiksnių spektrą – nuo asmeninių gyvenimo įvykių iki individualių savybių. Perdegimo sampratos išplėtimas padės kurti veiksmingesnes prevencijos strategijas, skatinti ilgalaikę sveikatą ir užtikrinti žmonių gerovę tiek darbo vietoje, tiek asmeniniame gyvenime.
Kommentare