3 Minuten
Ilgalaikis sėdėjimas – dažnai pasitaikantis tarp biurų darbuotojų, studentų ar visų, kurie daug laiko praleidžia prie stalo – nuosekliai siejamas su didesne lėtinių ligų ir ankstyvos mirties rizika. Šiuolaikiniai prevencinės medicinos ir visuomenės sveikatos tyrimai siekia tiksliai nustatyti, kiek fizinio aktyvumo reikia norint efektyviai sumažinti žalingą ilgo sėdėjimo poveikį sveikatai.
Pagrindinės įžvalgos: 30–40 minučių aktyvumo per dieną keičia situaciją
Išsami 2020 metais paskelbta metaanalizė suteikia naujų įžvalgų į šią problemą. Apjungus devynių tarptautinių tyrimų duomenis, kuriuose dalyvavo daugiau nei 44 000 suaugusiųjų iš keturių šalių ir buvo naudoti objektyvūs judesio matuokliai, nustatyta itin aiški sąsaja tarp kasdienio judėjimo, sėdėjimo ir mirtingumo rizikos. Tyrimo rezultatai rodo, kad 30–40 minučių vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo per dieną – pavyzdžiui, spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, intensyvus daržininkavimas ar bet kokia kita aktyvi veikla – ženkliai sumažina ar neutralizuoja sveikatos riziką, susijusią su maždaug 10 valandų trunkančiu sėdėjimu.
Tyrimui būdingas išskirtinumas – naudojami dėvimi fizinio aktyvumo matuokliai užfiksuoja tikslesnius duomenis nei paties žmogaus pateikiami atsakymai, todėl tiek fizinio neveiklumo, tiek aktyvumo vertinimas tampa patikimesnis.
Be to, tie žmonės, kurie kasdien pasiekdavo nurodytą aktyvumo ribą, net ir praleisdami daug laiko sėdėdami, nesiskyrė didesne mirtingumo rizika nuo tų, kurie natūraliai gyvena aktyviau. Tai išryškina vidutinio intensyvumo pratimų apsauginį poveikį ir leidžia mažiau aktyviems asmenims pasiekti palankius sveikatos rezultatus.
Fizinio aktyvumo gairės: tyrimų taikymas ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos
Šio išsamaus tyrimo išvados glaudžiai sutampa su 2020 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) fizinio aktyvumo ir sėdėjimo gairėmis. Remiantis tarptautinės mokslininkų grupės sudarytomis rekomendacijomis, suaugusiesiems patariama siekti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo ar 75–150 minučių intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę, kad sumažintų ilgo sėdėjimo žalą.
Praktinės rekomendacijos apima ėjimą ar važiavimą dviračiu kaip transporto būdą, laiptų pasirinkimą vietoj lifto, buities darbus, žaidimus su vaikais ar augintiniais, jogos ar šokių praktikavimą, taip pat trumpas pertraukas, skirtas atsistoti ar pajudėti. Svarbi žinutė – bet koks judėjimas yra geriau nei jokio, o nauda pradeda kauptis net ir nedideliais fizinio aktyvumo kiekiais.
Ekspertų nuomonė
Fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos ekspertas Emmanuelis Stamatakis iš Sidnėjaus universiteto pabrėžia: „Kaip nurodoma šiose gairėse, kiekviena fizinio aktyvumo minutė yra svarbi, o bet koks judėjimas geriau nei visiškas neveiklumas. Net ir nedideli aktyvumo kiekiai gali apsaugoti sveikatą bei sumažinti sėdimo gyvenimo būdo žalą.“
Pritaikymas skirtingoms gyventojų grupėms ir praktiniai aspektai
Rekomendacijas vis dar sudėtinga pritaikyti visiems vienodai, nes skirtingų amžiaus grupių, fizinio pasirengimo ir sveikatos būklės skirtumai yra ženklūs. Tačiau 30–40 minučių kasdienio aktyvumo rekomendacija pagrįsta ankstesniais tyrimais ir laikoma pasiekiamu tikslu didžiajai daliai sveikų suaugusiųjų. Pripratusiems prie sėdimo gyvenimo būdo patariama pradėti nuo trumpų judėjimo periodų, palaipsniui didinant trukmę ir intensyvumą.
Perspektyvos ir ateities tyrimai
Visuomenės sveikatos mokslininkai toliau tiria, kaip sėdimas gyvenimo būdas veikia sveikatą ir kokio tipo bei kiekio aktyvumas būtų optimaliausias skirtingoms grupėms. Kaip pažymi dr. Stamatakis: „Vis dar tiksliai nežinome, kur yra riba tarp priimtino ir per didelio sėdėjimo kiekio. Tačiau šioje srityje vyksta intensyvūs tyrimai, tad netolimoje ateityje turėtume sulaukti aiškesnių atsakymų.“
Tobulėjant dėvimoms technologijoms ir didelių duomenų analizei, tikimasi gauti vis išsamesnes individualias rekomendacijas, paremtas tiksliais fizinio aktyvumo ir sveikatos rodikliais.
Išvada
Apibendrinant, vis daugėja mokslinių įrodymų, kad apie 30–40 minučių vidutinio ar didesnio intensyvumo pratimų kasdien gali žymiai sumažinti ilgalaikio sėdėjimo keliamą riziką sveikatai. Nors viso pasaulio gyventojai vis dažniau renkasi sėdimą darbą ir mažiau juda, sąmoningi pokyčiai – daugiau judėjimo ir trumpesnės sėdėjimo trukmės pasirinkimas – yra ranka pasiekiami daugeliui. Ekspertų ir PSO pagrįstos gairės, paremtos dėvimų prietaisų duomenimis, pabrėžia, kad kiekvienas aktyvumo momentas didina sveikatos apsaugą ir ilgaamžiškumą net šiuolaikinėje vis labiau sėdimoje visuomenėje.
Kommentare