Žemės Sukimosi Greitis Šią Vasara Gali Pasiekti Naujus Rekordus

Žemės Sukimosi Greitis Šią Vasara Gali Pasiekti Naujus Rekordus

Nepaprasti pokyčiai Žemės sukimosi greityje gali lemti, kad šios vasaros dienos taps trumpiausiomis žmonijos istorijoje. Astrofizikas Graham Jones iš timeanddate.com prognozuoja, kad Žemė gali suktis greičiau nei bet kada anksčiau – ypač liepos 9, liepos 22 arba rugpjūčio 5 dienomis. Galimas rekordas viršytų praėjusiais metais fiksuotą greičiausią dieną, kai mūsų planeta apsisuko 1,66 milisekundės greičiau nei įprastai per 24 valandas.

Kaip Matuojama Žemės Dienos Trukmė ir Kokia Mėnulio Įtaka?

Žemės sukimosi greitis nulemia dienos trukmę, kurią astronomai matuoja milisekundės tikslumu, naudodami itin tikslius atominius laikrodžius. Šie prietaisai fiksuoja net smulkiausius nukrypimus nuo standartinės 86 400 sekundžių (24 valandos) trukmės dienos.

Daugelis veiksnių veikia Žemės sukimosi greitį, tačiau pagrindinis – Mėnulio orbita. Kai Mėnulis būna toliau į šiaurę arba pietus nuo pusiaujo, kaip bus šią vasarą, Žemė trumpam ima suktis greičiau. Šie pokyčiai tokie subtilūs, kad juos galima aptikti tik itin jautria įranga, tačiau nuolatinis trumpesnių dienų fiksavimas nuo 2020 metų nustebino mokslininkus.

Pastarųjų Metų Rekordai ir Vis Teberūpimos Paslaptys

Pastaruosius kelerius metus Žemė nuolat muša trumpiausios dienos rekordus. 2020-aisiais planeta apsisuko 1,05 milisekundės greičiau nei vidutinė diena. 2022 m. liepos 5 d. šis rekordas sumažėjo iki –1,66 milisekundės. Ekspertai prognozuoja, kad 2024 metais gali būti užfiksuota dar trumpesnė diena dėl dabartinės Mėnulio padėties, tačiau tiksli data paaiškės papildomai išanalizavus atominių laikrodžių duomenis.

Tokie greiti pokyčiai glumina specialistus. Sukimosi procesų ekspertas dr. Leonidas Zotovas (Maskvos Elektronikos ir Matematikos Institutas) komentuoja: „Šios akceleracijos priežastis lieka neišaiškinta. Dauguma mokslininkų mano, kad ją lemia procesai planetos gelmėse. Nei vandenynų, nei atmosferos modeliai šio didžiulio pagreitėjimo nepaaiškina.“

Ilgalaikės Tendencijos: Mėnulio Įtaka Žemės Sukimuisi

Nors trumpalaikiai Žemės sukimosi svyravimai vis dar kelia klausimų, ilgalaikis procesas yra aiškesnis. Prieš milijardus metų viena Žemės diena truko tik 3–6 valandas. Pagrindinė priežastis, kodėl Žemės sukimosi greitis ilgainiui lėtėja – potvynių trintis, kurią sukelia Mėnulio gravitacija. Potvynių jėgos stabdo planetos sukimąsi, perduodant dalį energijos į Mėnulio orbitą.

Laikui bėgant Mėnulis palaipsniui tolsta nuo Žemės maždaug 3,78 centimetro (1,49 colio) per metus greičiu. Šiuo metu Mėnulio apsisukimas aplink Žemę trunka apie 27 dienas. Tolimoje ateityje Žemė ir Mėnulis pasieks „potvyninį sujungimą“, kai viena planetos pusė visada bus atsukta į palydovą. Tokiu atveju dienos ir mėnesio trukmės sutaps. Visgi astronominiai modeliai rodo, kad tai įvyks tik po maždaug 50 mlrd. metų – gerokai vėliau nei Žemė taps netinkama gyvybei.

Išvados

Atlikti tyrimai atskleidė, kad trumpiausios Žemės dienos vyksta būtent dabar, o tai kelia sudėtingų klausimų apie mūsų planetos vidinius procesus. Nors Mėnulio gravitacijos įtaka sukimosi lėtėjimui yra žinoma jau seniai, pastarųjų metų nepaaiškinamas greitėjimas tebėra aktyviai tiriamas. Mokslininkai ir toliau stebi Žemės rotaciją naudodamiesi pažangiausiais atominais laikrodžiais, ieškodami priežasčių staigiems planetos paros ciklų pokyčiams. Šių variacijų supratimas yra gyvybiškai svarbus pasaulinei navigacijai, palydovų ir laiko sinchronizavimui su gamtos ciklais.