3 Minuten
Regėjimo ir smegenų sveikatos sąsaja
Žmogaus akis – tai ne tik langas į pasaulį, bet ir svarbus rodiklis, atspindintis bendrą smegenų būklę. Naujausi neurologiniai tyrimai rodo, kad vos pastebimi regėjimo jautrumo pokyčiai gali būti ankstyvas kognityvinio nuosmukio signalas, netgi prieš pasirodant tradiciniams atminties sutrikimo ar demencijos simptomams, įskaitant Alzheimerio ligą.
Pirminiai regos pokyčiai išduoda demencijos pradžią
Didžiosios Britanijos Norfolko mokslininkai daugiau nei dešimtmetį stebėjo 8 623 suaugusiųjų sveikatą ir protinę veiklą. Dalyviai atliko paprastą, tačiau reikšmingą vizualinio jautrumo testą: jie turėjo kuo greičiau pastebėti trikampį judančių taškų fone ekrane. Tyrimas atskleidė, kad 537 vėliau demenciją išsivysčiusiems asmenims prireikė žymiai daugiau laiko pastebėti trikampį nei tiems, kurių kognityvinės funkcijos nesutriko.
Kodėl regėjimas gali įspėti pirmiausia?
Tyrimo rezultatai parodo svarbų biologinį ryšį: Alzheimerio liga pasižymi specifiniais amiloidinių plokštelių sankaupomis, kurios iš pradžių pažeidžia regos informaciją apdorojančius smegenų centrus. Vėliau liga plinta į atminties sritis, tačiau regos sritys pradeda veikti netinkamai jau gerokai anksčiau. Tai reiškia, kad ankstyvi, neinvaziniais testais nustatomi regos sutrikimai gali tapti vienu pirmųjų neurodegeneracijos požymių – kartais net prieš atsirandant atminties praradimui ar elgesio pokyčiams.
Regos sutrikimai sergant Alzheimerio liga
Regos sutrikimai esant demencijai apima daugiau nei paprastą akių silpnėjimą. Pacientai gali patirti:
- Silpnesnį kontrasto suvokimą– dėl ko tampa sunku įžiūrėti objektų kontūrus ir ribas.
- Spalvų matymo pokyčius– ypač blogiau suvokiamos žalsvai mėlynos spalvos, o tokie simptomai neretai pasireiškia ankstyvose ligos stadijose.
- Sunkumų ignoruojant pašalinius dirgiklius– sumažėjęs „inhibicinis kontrolės“ mechanizmas akių judesiams apsunkina dėmesio sutelkimą, orientavimąsi aplinkoje ar net saugų vairavimą.
Šie subtilūs pokyčiai dažnai lieka nepastebėti paties žmogaus, tačiau žymiai paveikia gyvenimo kokybę ir savarankiškumą.
Veidų atpažinimas ir kognityviniai pokyčiai
Tyrimai rodo, kad žmonės, sergantys demencija, naujus veidus suvokia ir apdoroja kitaip nei sveiki asmenys. Vietoje įprasto sistemingo akių, nosies ir burnos skenavimo jiems sunku sufokusuoti žvilgsnį į pagrindines veido sritis, todėl pažįstamų atpažinimas vėliau tampa komplikuotas. Tokie neveiksmingi akių judesių modeliai sunkina socialinius ryšius ir dažnai pastebimi gydytojų per ankstyvą diagnostiką.
Ar valingi akių judesiai gali pagerinti atmintį?
Atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp regimosios dėmesio kontrolės ir atminties, mokslininkai tiria, ar sąmoningas akių judesių valdymas gali padėti išlaikyti kognityvinę funkciją. Pirminiai tyrimai neduoda vienareikšmių atsakymų: kai kurie duomenys rodo, kad greiti akių judesiai iš vienos pusės į kitą gali pagerinti autobiografinę atmintį, ypač dešiniarankiams. Kiti gyvenimo būdo veiksniai – reguliarus skaitymas ar televizijos žiūrėjimas – taip pat siejami su geresne atmintimi, nes skatina regos ir protinius procesus.
Be to, mokslas patvirtina: daugiau formalaus išsilavinimo turintys žmonės dažniau pasižymi didesniu „smegenų rezervu“ ir yra atsparesni su amžiumi susijusiems pokyčiams.
Regos testų perspektyvos ir iššūkiai demencijos diagnostikoje
Nors gausėja įrodymų apie regėjimo testų naudą ankstyvai demencijos diagnostikai, jų praktinis taikymas kol kas ribotas. Sudėtinga akių judesių sekimo technologija, galinti fiksuoti net subtiliausius žvilgsnio pokyčius, daugeliu atvejų lieka brangi ir reikalauja specialaus pasirengimo. Kol tokie įrenginiai netaps prieinamesni, jos bus taikomos daugiausia tyrimų centruose.
Vis dėlto sparčiai tobulėjančios neurotechnologijos, dirbtinis intelektas ir skaitmeninės sveikatos sprendimai žada, kad ateityje paprasti ir neinvaziniai regos testai galės būti atliekami įprastų akių patikrų metu, tapdami svarbia prevencijos ir ankstyvo demencijos aptikimo dalimi.
Išvados
Naujausi tyrimai vis ryškiau atskleidžia: žmogaus akys gali tapti vertingu rodikliu, padedančiu aptikti pirmuosius Alzheimerio ligos ar kitų demencijos formų požymius. Regėjimo jautrumo sumažėjimas bei akių judesių pakitimai dažnai pastebimi net dešimtmečiu anksčiau prieš pasireiškiant atminčiai ar elgesiui būdingiems simptomams. Tobulėjant technologijoms ir augant mūsų supratimui apie regos bei smegenų ryšį, inovatyvūs akių testai gali iš esmės pakeisti Alzheimerio ligos diagnostiką ir leisti efektyviau išsaugoti pažinimo funkcijas visą gyvenimą.
Kommentare