3 Minuten
Fonas: Šikšnosparniai kaip naujų virusų rezervuarai
Pastarieji moksliniai tyrimai atskleidė svarbią naujieną apie Junnano provinciją Pietvakarių Kinijoje, kur vietiniuose vaismedžių soduose gyvenantys šikšnosparniai aptikti kaip gausaus, anksčiau nežinomų patogenų, šaltinis. Šis regionas, garsėjantis didele biologine įvairove, dabar tapo pagrindiniu naujų infekcinių ligų stebėsenos tašku dėl nustatytų iki tol nežinomų virusų, turinčių potencialią zoonozinę riziką.
Tyrimo apžvalga: Nežinomų patogenų identifikavimas
Mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Guopeng Kuang iš Junnano endeminių ligų kontrolės ir prevencijos instituto bei dr. Tian Yang iš Dali universiteto, atliko išsamią genetinę 142 šikšnosparnių, priklausančių 10 rūšių, analizę. Panaudodami pažangiausias sekoskaitos technologijas, tyrėjai identifikavo net 20 naujų virusų, taip pat naują bakteriją ir pirmuonį parazitą. Ypač dėmesį patraukė du virusai, priskiriami henipavirusų genčiai, žinomai dėl ilgų genetinių sekų ir gebėjimo užkrėsti įvairias šeimininkų rūšis.
Pagrindiniai atradimai: Sąsajos su Nipah ir Hendra virusais
Aptikti henipavirusai pasižymi didele genetine giminyste su Nipah ir Hendra virusais, garsėjančiais sunkiais, dažnai mirtinais susirgimais tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Šie patogenai žmonėms pasitaiko retai, tačiau praeityje yra sukėlę didelio mirtingumo protrūkius. Daugiau nei pusė naujų virusų genomo atitinka Nipah ir Hendra sekas, kas kelia susirūpinimą visuomenės sveikatos ekspertams visame pasaulyje.
Zoonozės pernešimo rizika
Nors lieka neaišku, ar naujieji henipavirusai gali plisti iš šikšnosparnių žmonėms ar naminiais gyvūnams, jų panašumas į pavojingus žmonių virusus reikalauja didesnio stebėjimo ir rizikos vertinimo. Kaip pabrėžia molekulinis virusologas dr. Vinod Balasubramaniam iš Monash universiteto Malaizijoje, šių virusų radimas daugiausiai šikšnosparnių inkstuose (atsakinguose už šlapimo išskyrimą) yra potencialus žmogaus užsikrėtimo kelias, ypač per užkrėstus vaisius ar vandenį – tai jau buvo fiksuota ankstesnių zoonozinių protrūkių metu.
Šikšnosparnių ekologinė svarba ir iššūkiai
Įdomu tai, kad tyrime šikšnosparniai buvo gaudyti tiesiogiai vaismedžių soduose – aplinkoje, kur jie dažnai susiduria tiek su žmonėmis, tiek su naminiais gyvūnais. Toks aplinkos sutapimas galėtų skatinti šikšnosparnių platinamų virusų persikėlimą tarp rūšių. Svarbu nepamiršti ir esminės ekologinės šikšnosparnių funkcijos: jie natūraliai apdulkina augalus, gerina dirvožemio būklę ir naikina kenkėjus. Pvz., vabzdžiais mintantys šikšnosparniai kasmet apsaugo Kinijos obuolių augintojų derlių, kurio vertė siekia apie 2 mlrd. JAV dolerių.
Veterinarijos gydytoja ir ligų ekologė dr. Alison Peel iš Sidnėjaus universiteto, nors pati tyrime nedalyvavo, pabrėžia, kad ne visi Nipah ir Hendra virusų giminaičiai kelia tokį pat pavojų. Pasak jos, kai kurie evoliuciškai artimi virusai neatrodo grėsmingi žmonėms ar gyvūnams, todėl būtini išsamūs laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti tikrąjį naujai identifikuotų henipavirusų pernešimo potencialą.
Išvada
Daugybės naujų virusų atradimas Kinijos vaismedžių soduose gyvenančiuose šikšnosparniuose dar kartą parodo, kaip itin svarbu nuolat stebėti virusų paplitimą laukinėje faunoje, bei pabrėžia sudėtingą ryšį tarp biologinės įvairovės, žemės ūkio ir visuomenės sveikatos. Nors tiesioginių žmonių infekcijos įrodymų šiuo metu nėra, genetinis henipavirusų panašumas į pavojingus virusus, tokius kaip Nipah ar Hendra, skatina tęsti tyrimus. Nuolatinis stebėjimas, rizikos vertinimas ir laboratoriniai bandymai padės nustatyti, ar šie virusai iš tiesų kelia grėsmę žmonėms ar gyvuliams, ir leis kurti efektyvias ligų prevencijos strategijas, atsižvelgiant į ekosistemos ir sveikatos pusiausvyrą.
Kommentare