4 Minuten
Istorinė perspektyva: žmogaus sukelta klimato kaita
Klimato kaitos mokslas dažnai vertinamas kaip šiuolaikinė disciplina, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad pirmieji žmogaus veiklos įtakos planetos klimatui požymiai atsirado kur kas anksčiau nei manyta iki šiol. Žemės ir atmosferos mokslininkų komandos atlikti tyrimai leidžia manyti, kad pastebima žmogaus veikla – tokių kaip akmens anglies ir medienos deginimas per Pramonės revoliuciją – klimato sistemoje galėjo būti aptinkama jau 1885 metais, dar gerokai iki išpopuliarėjus pirmiesiems benzininiais automobiliais varomiems automobiliams.
Ankstyvųjų klimato pokyčių tyrimas: mintinis eksperimentas
Siekdami išsamiau ištirti šią hipotezę, mokslininkai vykdė mintinį eksperimentą, atgaminantį, ką XIX amžiaus mokslininkai būtų galėję atrasti, jei būtų turėję šiandieninę klimato stebėjimo technologiją. Įsivaizduojant, kad jau 1860-aisiais būtų egzistavę pažangūs atmosferos stebėjimo prietaisai – panašūs į šiandienos palydovinius mikrobangų radiometrus ar labai tikslius stratosferinius balionus – tyrėjai sudarė modelį, kuriame galėjo stebėti globalios temperatūros pokyčius ir anglies dvideginio koncentracijos kitimą su iki tol neregėtu tikslumu.
Panaudoję pažangią „žmogaus poveikio pėdsako“ (angl. fingerprint) metodiką, kuri padeda atskirti žmogaus sukeltus signalus nuo natūralios klimato kaitos, mokslininkai analizavo istorinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir jų poveikį atmosferos temperatūrai. Tyrimo rezultatai rodo, kad apie 1885-uosius žmogaus sukelti stratosferos (aukštesnio atmosferos sluoksnio virš troposferos) pokyčiai jau galėjo būti aiškiai atpažįstami. Reikšminga ir tai, jog šis laikotarpis ženkliai ankstesnis nei plačiai paplito benzininiai automobiliai, pabrėžiant, kad žmogaus įtaka klimatui pradėjo reikštis daug anksčiau, nei iki šiol manyta.
Ankstyvos klimato kaitos aptikimo mokslas
Kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos keičia atmosferą?
Tyrimai išryškina svarbų, tačiau dažnai pamirštamą reiškinį: nors anglies dioksidas ir kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos šildo apatinius atmosferos sluoksnius (troposferą), jų ankstyvas signalas pasireiškia būtent stratosferos vėsimu. Taip vyksta todėl, kad šiltnamio dujos daugiau šilumos sulaiko troposferoje, o mažiau jos pasiekia stratosferą, tad ši pradeda vėsti.
Papildomai šį procesą stiprina ozono sluoksnio nykimas, taip pat nulemtas žmogaus veiklos. Ozono sluoksnis paprastai sugeria saulės spindulius ir juos laiko kaip šilumą, tačiau naikinant ozoną stratosferos gebėjimas kaupti šilumą mažėja, todėl vėsimas dar labiau stiprėja. Kadangi stratosfera yra mažiau veikiama kasdienių oro sąlygų pokyčių, ją analizuojant galima patikimai nustatyti ilgalaikes klimato kaitos tendencijas.
Žmogaus pėdsakas klimato sistemoje
Tyrimo autoriai pažymi: „Ryškus viršutinės ir vidurinės stratosferos vėsimas, daugiausia sukeltas antropogeninio anglies dvideginio didėjimo, būtų buvęs aiškiai atpažinamas jau apie 1885 metus – dar iki variklinių automobilių atsiradimo.“ Net jei klimato stebėsena būtų apsiribojusi šiaurinės pusrutulio vidutinėmis platumomis, manoma, kad jau nuo 1894-ųjų būtų aiškiai pastebėti žmogaus sukelti stratosferos pokyčiai – vos po 34 metų nuo hipotetiško stebėsenos pradžios.
Pasekmės šiuolaikinei klimato mokslo politikai
Šie tyrimų rezultatai skatina iš naujo pažvelgti į klimato kaitos pradžios laiką bei jos svarbą. Nors anglies dioksido šilumą sulaikančios savybės buvo pradėtos tyrinėti jau XIX amžiaus viduryje, sistemingi žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikio tyrimai pagreitėjo tik 1970-aisiais. Dėl vėlyvos reakcijos ir veiksmų stokos per pastaruosius dešimtmečius fiksuojamas neregėtas globalios temperatūros augimas ir vis dažnesni ekstremalūs orai.
Nors žvelgti atgal nebegalime, šios žinios primena svarbią pamoką: jei būtume anksčiau turėję tinkamas priemones ir pažinę klimato kaitos pavojus, galbūt būtų pavykę sušvelninti žalingas nekontroliuojamo iškastinio kuro deginimo pasekmes XX ir XXI amžiuje. Kaip įspėja mokslininkai, žmonija dabar priartėjo prie „pavojingos žmogaus veiklos įtakos klimatui“ slenksčio.
Ateities sprendimai dar nėra nulemti. Kaip pabrėžia tyrėjai: „Esame tvirtai įsitikinę, kad būtina pasirinkti tvarų kelią, norint išvengti pavojingos žmogaus įtakos klimatui. Prognozuojami viršutinės stratosferos ir troposferos pokyčiai per ateinančius 26 metus bus didesni nei pokyčiai, matyti per 39 metus nuo 1986 iki 2024 metų.“
Išvada
Šis tyrimas pabrėžia, kad žmogaus pėdsakas globalioje klimato sistemoje yra gilus ir moksliškai aptinkamas – net jei mums būtų tekę pasikliauti modernia įranga prieš daugiau nei šimtmetį. Viršutinių atmosferos sluoksnių duomenys rodo, kad šiandieninė klimato krizė turi senas šaknis, o greiti, mokslu grįsti sprendimai dabar – svarbesni nei bet kada anksčiau. Tai, kokius pasirinkimus rinksis visuomenė artimiausiais dešimtmečiais, nulems, ar pavyks sumažinti pavojingiausias klimato kaitos pasekmes ir sukurti tvaresnę ateitį mūsų planetai.
Kommentare