Šiaurės Atlanto „šaltas lopas“: mokslininkai aiškinasi ilgalaikę vandenynų anomalią | Technologie, Auto, Krypto & Wissenschaft – ChillBoy.de
Šiaurės Atlanto „šaltas lopas“: mokslininkai aiškinasi ilgalaikę vandenynų anomalią

Šiaurės Atlanto „šaltas lopas“: mokslininkai aiškinasi ilgalaikę vandenynų anomalią

2025-06-30
0 Kommentare

3 Minuten

Daugiau nei šimtmetį išliekanti šalto vandens sritis į pietus nuo Grenlandijos išlieka išskirtinė vis sparčiau šylančių pasaulio vandenynų fone. Šis vadinamasis „šaltas lopas“ kelia didelį susidomėjimą klimatologams ir laikomas anomalija tarp didėjančių jūros paviršiaus temperatūrų, kurias daugiausia lemia klimato kaitos procesai.

Kas nulėmė „šaltą lopą“? Vandenyno paslapties tyrimas

Klimato specialistas dr. Wei Liu iš Kalifornijos universiteto Riversaide ir okeanografas dr. Kai-Yuan Li atliko detalią daugiau nei 100 metų trukmės vandenyno temperatūros bei druskingumo duomenų analizę. Jie nustatė, kad šaltas plotas – ne tik paviršinis reiškinys: jis tęsiasi giliai po vandenyno paviršiumi, net iki 3 000 metrų (beveik 10 000 pėdų). Tai rodo, jog šis reiškinys yra plataus masto ir įsitvirtinęs.

Tyrėjai sistemingai palygino stebėjimų duomenis su įvairių kompiuterinių modelių rezultatais. Tik vienas scenarijus leido paaiškinti vėsos išsilaikymą šioje Atlanto dalyje – reikšmingas Atlanto Meridionalinio Pernašos Cirkuliacijos (AMOC) sistemos, kuri atlieka svarbų vaidmenį globalioje vandenynų cirkuliacijoje, sulėtėjimas.

AMOC reikšmė: klimato reguliavimo pagrindas

Atlanto Meridionalinės Pernašos Cirkuliacija – tai didžiulė vandenyno srovių sistema, kuri šiltą, sūrų vandenį iš tropikų nugabena šiaurėn, link Šiaurės Atlanto. Vandeniui šiaurėje atvėsus ir padidėjus jo tankiui, jis grimzta į giliuosius vandenynus bei grįžta pietų kryptimi. Šis procesas būtinas Žemės klimato reguliavimui bei šilumos pasiskirstymui planetoje.

Vis dėlto klimato kaita spartina ledynų ir ledo dangos tirpsmą, todėl dideli gėlo vandens kiekiai patenka į Šiaurės Atlantą. Tai atskiedžia vandenyno sūrumą, sumažina vandens tankį ir silpnina grimzdimą bei cirkuliaciją, palaikančią AMOC. Li ir Liu analizuojant druskingumo duomenis nustatė, kad šiauriniame „šaltame lope“, ypač netoli tirpstančių ledynų, druskos koncentracija mažėja, o netoli pusiaujo – didėja, dėl pakitusių cirkuliacijos modelių.

Remiantis jų skaičiavimais, nuo 1900 iki 2005 metų AMOC stiprumas sumažėjo nuo -1,01 iki -2,97 milijono kubinių metrų vandens per sekundę. Šis aiškiai juntamas silpnėjimas paaiškina, kodėl šalto vandens regionas į pietus nuo Grenlandijos išlieka giliai ir ilgalaikiai vėsus.

Kokios pasekmės klimatui ir ekosistemoms?

AMOC sulėtėjimas turi didelių padarinių visam pasauliui. Jei ši sistema dar labiau nusilps ar net sustos, kaip prognozuoja kai kurie modeliai, klimato raštai visame pasaulyje patirs reikšmingus sutrikimus. Tarp pagrindinių rizikų – nestabilesni musonai tropikuose ir atšiauresnės žiemos Šiaurės Amerikoje bei Europoje. Tai paveiktų jūrų ekosistemas, trikdytų žuvininkystę ir grasintų tiesioginiam maisto saugumui pasaulyje.

Pasak Li, „tyrimas rodo, kad AMOC silpnėja jau daugiau nei šimtmetį ir ši tendencija išliks, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai toliau didės“.

Išvados

Šiaurės Atlanto „šalto lopo“ kilmės išaiškinimas rodo, kaip glaudžiai susijusios yra klimato sistemos ir kokį didžiulį poveikį daro žmogaus veikla. Vienai svarbiausių pasaulio vandenynų cirkuliacijos sistemų lėtėjant, mokslininkai perspėja apie toli siekiančias ir galbūt negrįžtamas pasekmes tiek orų, tiek ekosistemų, tiek žmonių visuomenėms. Tolimesni tyrimai bei realūs veiksmai mažinant šiltnamio dujų išmetimus yra būtini, kad suprastume ir sušvelnintume šias iškilusias rizikas.

Kommentare

Kommentar hinterlassen