3 Minuten
Kasdienės maisto pakuotės ir mikroplastikų grėsmė sveikatai
Mikroplastikai – mažiau nei 5 milimetrų dydžio plastiko dalelės – tampa vis didesniu aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos iššūkiu. Nauja šveicarų biologės Dr. Lisos Zimmermann ir organizacijos Food Packaging Forum atlikta apžvalga atskleidžia, kad maistas vis dažniau teršiamas mikro- ir nanoplastikais (MNP), išsiskiriančiais iš kasdienių maisto pakuočių bei įrankių.
Analizuojant 103 recenzuotus mokslinius tyrimus paaiškėjo, kad net įprastas maisto pakuočių naudojimas – pavyzdžiui, atidarant plastikinį vandens butelį, pjaustant daržoves ant plastikinės lentelės ar laikant maistą plastiko dėžutėse – tiesiogiai perkelia mikroplastiko daleles į mūsų maistą. Tarp šaltinių yra ne tik plastikiniai įpakavimai ir indai, bet ir stikliniai buteliai su plastiko tarpinėmis, picos dėžės su plastiko sluoksniu, vienkartiniai kavos puodeliai su plastiko danga, plastikiniai arbatos maišeliai ir maisto pakuotė, skirta šildyti mikrobangų krosnelėje.
Kaip CNN teigė dr. Zimmermann: „Tai yra pirmi sistemingi duomenys, parodantys, kaip įprastas plastiku supakuoto maisto vartojimas gali lemti mikro- ir nanoplastikų patekimą į produktus. Mūsų tyrimas parodė, kad maisto pakuotė dažnai yra tiesioginis mikro- ir nanoplastikų šaltinis maistui.“
Mokslinis kontekstas: mikroplastikai, nanoplastikai ir žmogaus kontaktas
Plastikas tapo neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalimi dėl patvarumo ir universalumo, tačiau ilgainiui, naudojant kasdien ar veikiant aplinkos veiksniams, plastikai skyla į vis smulkesnes daleles. Mikroplastikai ir dar smulkesni nanoplastikai pastebimi visur – nuo vandenynų, dirvožemio ir faunos iki pat mūsų vartojamo maisto.
Moksliniai tyrimai mikroplastikų aptiko žmogaus organizme, įskaitant placentos audinius ir skirtingus organus. Tyrimai su gyvūnais, pavyzdžiui, pelėmis, įrodo, kad šios dalelės gali kirsti biologines barjeras ir kauptis gyvybiškai svarbiuose audiniuose, kartais net pasiekdamos vaisių. Vis dėlto, visiška mikroplastikų įtaka žmogaus sveikatai dar nėra aiški. Naujausi duomenys rodo, kad didesnis mikroplastikų kiekis pacientų arterijose gali turėti įtakos padidėjusiam mirtingumui, todėl būtina vykdyti griežtesnius rizikos vertinimus.
Tyrimų rezultatai: pagrindiniai mikroplastikų šaltiniai ir kaupimasis
Šveicarijos mokslininkų komanda išanalizavo apie 600 duomenų įrašų, susijusių su maisto sąlytį turinčiomis medžiagomis – pakuotėmis, sandėliavimo indais, virtuvės įrankiais ir vaikiškais buteliukais. Net 96% atvejų buvo aptikti mikroplastikai arba nanoplastikai. Sukurtas viešai prieinamas paieškos įrankis leidžia tyrėjams bei visuomenei filtruoti informaciją pagal medžiagos ar pakuotės tipą.
Pastebėta, kad tam tikrų daugkartinio naudojimo plastiko gaminių, tokių kaip melamino dubenėliai ar kūdikių buteliukai, pakartotinis naudojimas ir plovimas ženkliai didina mikroplastikų išsiskyrimą, ypač dėl trinimosi ar kaitros. Tai reiškia, jog kuo dažniau šie daiktai naudojami, tuo daugiau mikrodalelių gali išskirti.
Kitas reikšmingas pastebėjimas – itin apdoroti maisto produktai dažniau turi daugiau mikroplastikų nei minimaliai apdoroti. Priežastis – kiekviename papildomame apdorojimo ar pakavimo etape didėja sąlytį su plastiku, todėl didėja galimos taršos lygis galutiniame produkte.
Pasekmės, rekomendacijos ir ateities kryptys
Nors ilgalaikis mikro- ir nanoplastikų poveikis žmogaus sveikatai dar ne visai žinomas, plačiai paplitusi tarša aiškiai rodo būtinybę atlikti išsamesnius tyrimus. Kaip pabrėžia autoriai: „Mūsų rezultatai atskleidžia, jog naudojant plastikines pakuotes įprastai ar netikėtai, į maistą gali patekti mikro- ir nanoplastikų.“ Tačiau tikslus pakuočių indėlis į bendrą žmonių mikroplastikų suvartojimą dar nėra iki galo įvertintas, nors tikėtina, kad jis reikšmingas.
Autoriai ragina plėtoti pasaulines pastangas, kad būtų: (1) geriau suprasta su mityba susijusi mikroplastikų įtaka sveikatai, (2) nustatyta, kurios plastiko rūšys kelia didžiausią pavojų, ir (3) kuo daugiau mažinama plastiko naudojimo apimtis maisto pramonėje. Atsargus požiūris, siekiant sumažinti asmeninę ir visuotinę mikroplastikų ekspoziciją (ypač iš pakuočių, įrankių ir apdorojimo įrangos), yra tikslinga visuomenės sveikatos strategija tolimesnių tyrimų laikotarpiu.
Išvados
Atsirandantis mokslinis sutarimas rodo, jog maisto pakuotės – tiesioginis ir svarbus mikroplastikų taršos šaltinis globalioje maisto tiekimo grandinėje. Nors plastikai gerokai pagerino maisto saugą bei laikymą, jų mikroskopinės dalelės kelia didėjančių klausimų dėl ilgalaikės sveikatos. Dabartiniai įrodymai remia abiem kryptimis – reikalingi ir skubūs plastiko naudojimo ribojimai sąlyčiui su maistu, ir gilesni mikroplastikų rizikos tyrimai. Didėjant informuotumui, vartotojai, pramonė ir politikos formuotojai susiduria su naujais iššūkiais bei galimybėmis siekiant saugesnės ir švaresnės maisto ateities.
Quelle: doi
Kommentare