4 Minuten
Didėjantis plaučių vėžio paplitimas tarp nerūkančiųjų: oro taršos įtaka
Pasauliniu mastu stebimas nuosekliai augantis plaučių vėžio dažnis tarp asmenų, kurie niekada nerūkė, kelia svarbių klausimų apie aplinkos ir genetinius veiksnius, galinčius lemti šią nerimą keliančią tendenciją. Naujausias tarptautinės mokslininkų grupės tyrimas pateikia įtikinamų įrodymų, kad oro tarša – ypač išorinis smogas ir smulkios kietosios dalelės – gali būti glaudžiai susijusi su DNR mutacijomis, kurios prisideda prie plaučių vėžio vystymosi nerūkantiems asmenims.
Tradiciškai buvo laikoma, kad pagrindinė plaučių vėžio priežastis yra tabako rūkymas, tačiau JAV duomenimis šiuo metu net 10–20 proc. plaučių vėžio diagnozių nustatoma žmonėms, kurie niekada nerūkė arba turėjo tik labai minimalią sąlytį su tabaku. Šis pokytis paskatino mokslininkus ieškoti papildomų rizikos veiksnių, o oro tarša vis dažniau įvardijama kaip vienas pagrindinių, nes jos kancerogeninės savybės yra gerai žinomos.
Moksliniai tyrimai apie oro taršą ir genetines mutacijas
Naujausi duomenys buvo gauti iš didelės apimties genomikos tyrimo, kuriame analizuota 871 nerūkančiųjų plaučių vėžio pacientų plaučių navikų DNR iš keturių žemynų. Tyrimas, kurį atliko Kalifornijos universiteto San Diege ir JAV Nacionalinio vėžio instituto tyrėjai, palygino šių pacientų navikų sekas su 345 rūkančiųjų duomenimis. Dėmesys buvo skiriamas žinomoms ir naujoms DNR mutacijų signatūroms, ypač SBS4 mutacijos pėdsakui, kuris iki šiol buvo būdingas tabako sukeltiems vėžiams.
Pagrindiniai mutaciniai veiksniai
Žmonės, gyvenantys labai užterštose teritorijose, beveik keturis kartus dažniau turėjo SBS4 mutacijos požymį savo plaučių navikų DNR, palyginti su gyvenančiais švaresnio oro zonose. Šiems pacientams dažniau buvo fiksuojamos genų, tokių kaip TP53 ir EGFR, mutacijos – abu šie genai stipriai susiję su plaučių vėžio išsivystymu ir progresavimu. Taip pat dažniau pastebėti sutrumpėję telomerai – genetiniai dariniai, susiję su senėjimu ir ląstelių nestabilumu.
Oro taršos poveikio išskyrimas tarp kitų rizikos veiksnių
Nors žinoma, kad pasyvus rūkymas taip pat didina vėžio riziką, genominiai duomenys parodė tik nedidelį susijusių mutacijų padidėjimą tarp asmenų, patyrusių pasyvaus rūkymo poveikį. „Jei antrinio dūmų poveikis ir sukelia mutacijas, jas atpažinti dabartiniais metodais dar sunku,“ pažymėjo JAV Nacionalinio vėžio instituto genetikos specialistas dr. Tongwu Zhang. Tuo tarpu asmenų, veikiamų aplinkos oro taršos, DNR buvo pastebėti mutaciniai požymiai, būdingi rūkančiųjų atvejams, o tai stiprina hipotezę, kad ore esančios kietosios dalelės yra stiprūs genominius pokyčius sukeliantys veiksniai.
Nauji aplinkos ir genetiniai plaučių vėžio ryšiai
Vienas įdomiausių šio tyrimo atradimų – naujos mutacinės signatūros SBS40a identifikavimas. Šis mutacijų modelis buvo nustatytas net 28 proc. plaučių vėžio atvejų tarp niekada nerūkiusiųjų, bet nebuvo aptiktas rūkančiųjų grupėse, kas rodo naują mutacinį kelią. SBS40a kilmė šiuo metu lieka neaiški, todėl toliau tyrinėjama, kokios priežastys – galbūt net ir už oro taršos ribų – gali ją lemti.
„Šią signatūrą matome daugelyje atvejų, tačiau dar negalime konkrečiai pasakyti, kas ją sukelia. Tai atveria naujus tyrimų kelius,“ pabrėžė tyrimo bendraautorius, biomolekulinis mokslininkas dr. Ludmil Alexandrov iš UC San Diego.
Tyrimo ribotumai ir įžvalgos
Nors tyrime buvo naudojami regioniniai oro taršos duomenys, o dalyvių rūkymo statusas nustatytas pagal savirankį apklausimą, nustatytos stiprios sąsajos atitinka ankstesnių epidemiologinių ir gyvūnų modelių rezultatus. Kai kurie tyrimai netgi lygina kasdienį kvėpavimą užterštu oru su viena surūkytų cigarečių pakelio dienos doze, kas išryškina miesto aplinkos pavojus plaučių sveikatai.
Reikšmė visuomenės sveikatai ir ateities tyrimams
Oro taršos globalumas ir didėjanti urbanizacija reiškia, kad šie rezultatai turi svarbios reikšmės vėžio prevencijai ir sveikatos politikos planavimui. Tyrimo išvados dar labiau pagrindžia būtinybę griežtinti oro kokybės standartus ir nuolat stebėti kietųjų dalelių kiekį kaip vieną pagrindinių vėžio rizikos veiksnių.
„Tai aktuali ir didėjanti pasaulinė sveikatos problema, kurią reikia suprasti, ypač atsižvelgiant į didėjantį plaučių vėžio atvejų skaičių tarp niekada nerūkiusiųjų,“ pabrėžė Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Maria Teresa Landi. Tyrėjų komanda ketina išplėsti analizę, įtraukiant platesnes ir įvairesnes pacientų grupes iš viso pasaulio, kad geriau atskleistų ryšius tarp aplinkos, genetikos ir vėžio rizikos.
Išvados
Šis inovatyvus genominis tyrimas sustiprina ryšį tarp oro taršos poveikio ir su plaučių vėžiu nesusijusių asmenų DNR mutacijų, pateikiant naujų įžvalgų apie ligos vystymąsi už tradicinių rizikos veiksnių ribų. Aiški specifinių DNR mutacijų ir kietųjų dalelių koncentracijos sąsaja pabrėžia oro taršos mažinimo svarbą ne tik širdies ir kvėpavimo takų ligų, bet ir plaučių vėžio prevencijos srityje. Tolimesni molekuliniai tyrimai apie vėžio kilmę lems veiksmingesnes visuomenės sveikatos strategijas ir inovatyvias gydymo galimybes visame pasaulyje.
Quelle: doi
Kommentare