3 Minuten
Astronomai pirmą kartą stebi stiprų žvaigždės ir egzoplanetos magnetinį poveikį
Naujausi astronominiai tyrimai atskleidė įspūdingą kosminį reiškinį: milžiniška egzoplaneta yra taip arti savo žvaigždės, kad tiesiogiai provokuoja ją išskleisti intensyvius žybsnius – žvaigždžių žybsnius. Šis atradimas suteikia naujų žinių apie magnetines sąveikas planetinėse sistemose bei verčia peržiūrėti senas prielaidas apie žvaigždžių nepriklausomybę nuo jų orbituojančių planetų.
Tyrimo centre – HIP 67522, Saulės tipo žvaigždė, esanti maždaug už 408 šviesmečių nuo Žemės, ir jos egzoplaneta HIP 67522b. Sistema – išskirtinai jauna, vos 17 milijonų metų amžiaus, kas visatos masteliu prilygsta kūdikystei. HIP 67522b išsiskiria itin artima orbita ir unikaliomis fizinėmis savybėmis: nors jos skersmuo toks pat kaip Jupiterio, masė tesudaro apie 5% Jupiterio masės. Ši planeta vieną ratą apie žvaigždę apskrieja per 6,95 dienos, todėl patenka į ypač intensyvią radiacijos aplinką.
Kaip planetos magnetinis laukas išprovokuoja žvaigždinį aktyvumą
Mokslininkų komanda, vadovaujama astrofizikės Ekaterinos Ilin iš Nyderlandų Radijo Astronomijos instituto, pastebėjo, kad HIP 67522b nėra pasyvi žvaigždės radiacijos auka. Priešingai, egzoplanetos magnetinis laukas aktyviai sąveikauja su stipriu žvaigždės magnetiniu lauku. Sukdama aplink žvaigždę, planeta periodiškai inicijuoja galingas magnetines bangas, kurios perduoda energiją žvaigždės magnetinėmis linijomis – panašiai kaip pliaukštelėjimas botagu. Šio proceso metu reguliariai kyla labai galingi žybsniai, nutaikyti tiesiog į planetą.
Per penkerius stebėjimų metus tyrėjai užfiksavo 15 ypač stiprių žybsnių, kuriuos žvaigždė išspinduliavo HIP 67522b kryptimi. Šie išsiveržimai ne tik galingi, bet ir kryptingi, pasirodantys tiksliai tuo metu, kai planeta yra reikiamame taške magnetinės sąveikos perdavimui. Kaip aiškina E. Ilin, „pirmą kartą radome aiškių magnetinės žvaigždės ir planetos sąveikos įrodymų, kai planeta sukelia energetinius žybsnius savo žvaigždėje. Ypač įdomu, kad ši sąveika stebima jau trejus metus, tad galėjome ją detaliai išanalizuoti.“
Pasekmės egzoplanetai: Spartus atmosferos nykimas
Šie intensyvūs žybsniai turi neigiamų pasekmių pačiai HIP 67522b. Dėl reguliarių žybsnių planeta gauna net šešis kartus daugiau radiacijos, nei gautų kitu atveju. Tokia pūsli ir reta planetos atmosfera tampa ypač pažeidžiama. Nuolatinis aukštos energijos žybsnių bombardavimas kaitina atmosferą, kuri dėl to sparčiai pasišalina į kosmosą. Mokslininkai mano, kad esant tokioms sąlygoms HIP 67522b gali sumažėti iki Neptūno dydžio vos per 100 milijonų metų.
Šis atradimas meta iššūkį ankstesnėms prielaidoms apie pasyvią planetų rolę žvaigždžių sistemose ir papildo augančią žvaigždės ir planetos magnetinių sąveikų tyrimų sritį. Anksčiau buvo laikoma, kad žvaigždės savo dydžiu ir galia nėra veikiamos žymiai mažesnių planetų. Tačiau vis daugiau stebėjimų, įskaitant šį tyrimą, rodo, jog ypač arti žvaigždžių skriejančios planetos gali reikšmingai paveikti savo žvaigždes.
Žvilgsnis į ateitį: panašių reiškinių paieška Pieno kelyje
Ateityje mokslininkai tikisi aptikti daugiau žvaigždės ir planetos magnetinių sąveikų pavyzdžių visoje mūsų galaktikoje. Stebėdami ir analizuodami panašias planetų sistemas, astronomai siekia geriau suprasti, kaip tokie magnetiniai mainai lemia žvaigždžių bei jų planetų evoliuciją. Nuoseklūs sistemos HIP 67522 ir HIP 67522b tyrimai žymi naują egzoplanetų mokslo kryptį, atverdami naujas žinias apie dinamiškus procesus, vykstančius visatoje.
Išvada
HIP 67522b įtaka savo žvaigždei ir sukeliami žybsniai – reikšmingas žingsnis į priekį suprantant žvaigždės ir planetos tarpusavio ryšius. Šis atradimas atskleidžia, kad arti žvaigždžių esančios egzoplanetos gali inicijuoti reikšmingus magnetinius trikdžius su ryškiomis pasekmėmis, be to, atveria naujas galimybes tyrinėti planetinių sistemų ir žvaigždžių evoliucijos procesų sudėtingumą. Mokslo pažanga šioje srityje žada ir ateityje pasiūlyti netikėtų atradimų apie žvaigždžių bei jų planetų sąveiką visame Pieno kelyje.
Quelle: doi
Kommentare