4 Minuten
Celiakijos esmė: pasaulinė sveikatos problema
Celiakija – tai lėtinė autoimuninė liga, paveikianti apie 1% pasaulio gyventojų. Šią ligą sukelia glitimas – baltymų kompleksas, esantis kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Sergantiesiems celiakija net minimalūs glitimo kiekiai gali sukelti stiprią imuninę reakciją, todėl pasireiškia tokie simptomai kaip pilvo skausmas, vidurių pūtimas, viduriavimas, užkietėjimas, o kartais ir vėmimas ar refliuksas. Ilgainiui nuolatinis glitimo poveikis pažeidžia žarnyno gaurelius, kurie būtini maistingųjų medžiagų įsisavinimui. Tai gali sąlygoti rimtas komplikacijas: mitybos nepakankamumą, mažakraujystę, osteoporozę, augimo sutrikimus bei padidintą storosios žarnos vėžio ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Nors mokslas žengė didelius žingsnius, aiškinantis genetinius celiakijos rizikos veiksnius, tikrosios šios imuninės reakcijos ląstelių ir molekulių sekos ilgą laiką buvo neaiškios – iki šiol.
Genetinis ir molekulinis imuninės aktyvacijos pagrindas
Genetika vaidina labai svarbų vaidmenį celiakijos raidoje. Apie 90% sergančiųjų turi specifinius genus, atsakingus už tam tikrus imuninės sistemos baltymus – HLA-DQ2.5 arba HLA-DQ8. Šie HLA baltymai veikia kaip molekuliniai sargai, iškeliantys svetimų baltymų – tarp jų ir glitimo – fragmentus imuninėms ląstelėms. Sergant celiakija, šios molekulės yra ypač gerai pritaikytos glitimo peptidų atpažinimui ir prezentacijai, todėl imuninė sistema aktyvuojasi. Tačiau ši gynybos strategija nėra tobula: imuninė sistema dažnai nesugeba atskirti pavojingų įsibrovėlių nuo organizmui įprastų baltymų, todėl išsivysto įvairūs autoimuniniai sutrikimai.
Vis dėlto ne visi šiuos genetinius variantus turintys asmenys suserga celiakija. Imuninės reakcijos suaktyvėjimą lemia ne tik paveldimumas, bet ir tai, kaip glitimo fragmentai patenka ir yra apdorojami žarnyne.
Inovatyvūs tyrimai: glitimo reakcijos kilmės atskleidimas
Kanados McMaster universiteto tarpdisciplininė mokslininkų komanda atliko proveržio tyrimą, pasitelkdama pažangias biotechnologijas ir transgeninius pelių modelius, siekiant giliau suprasti glitimo reakcijos kilmę. Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė žarnyno epitelio ląstelėms – žarnyną išklojančioms ląstelėms. Ankstesni tyrimai rodė, jog šios ląstelės geba išskirti fermentus, kurie modifikuoja glitimo peptidus, kad imuninė sistema juos lengviau atpažintų, tačiau tikslios šių ląstelių funkcijos ligos pradžioje nebuvo žinomos.
Pažangių eksperimentų metu mokslininkai analizavo tiek celiakija sergančių žmonių žarnyno audinių mėginius (tiek turinčių, tiek neturinčių glitimo savo dietoje), tiek genetiškai pakeistų pelių, turinčių žmogaus HLA-DQ2.5 genus, audinius. Be to, jie sukūrė naujoviškus žarnyno organoidus – gyvus miniatiūrinius organų modelius iš pelių žarnyno ląstelių, leidžiančius stebėti epitelio ląstelių elgseną esant uždegiminiams signalams bei glitimo poveikiui.
Pagrindinės patikros įžvalgos
Šiuos organoidus veikiant virškinto ir nevirškinto glitimo formomis bei uždegiminiais signalais (kurie gali kilti dėl tam tikrų žarnyno bakterijų), komanda tiesiogiai stebėjo, kaip ląstelės apdoroja ir pateikia glitimo peptidus imuninei sistemai. „Tai leido tiksliai nustatyti priežastinius ryšius ir įrodyti, ar ir kaip ta reakcija vyksta,“ – teigia biomedicinos inžinierius dr. Tohidas Didar.
Pastebėta, kad žarnyno epitelio ląstelės nėra vien nekaltos aukos celiakijoje – jos tampa aktyviais imuninės reakcijos inicijuotojais. Ląstelės imuninei sistemai pristato tiek pačių, tiek bakterijų fermentais apdorotus glitimo fragmentus. Ši interakcija suaktyvina pirmąjį imuninį atsaką, sukeliantį žarnyno pažeidimus, būdingus celiakijai.
Ateities terapijos ir glitimo netoleravimo tyrimai
Šis atradimas – didelis žingsnis pirmyn celiakijos moksluose. Nustatytas esminis žarnyno epitelio ląstelių vaidmuo leidžia kurti naujas, taikines gydymo strategijas. Atidžiai ištyrus molekulinius kelius ir mikrobiotos įtaką glitimo reaktyvumui, mokslininkai gali kurti intervencijas, kurios blokuotų žalingus ryšius tarp žarnyno ląstelių ir imuninės sistemos.
Kaip pabrėžia gastroenterologė dr. Elena Verdu, „Šiuo metu vienintelis veiksmingas celiakijos gydymo būdas – visiškai atsisakyti glitimo. Tai sudėtinga, o specialistai sutaria, kad glitimo eliminacija ne visada užtikrina sveikatą.“ Daugelis pacientų vis tiek kenčia dėl paslėpto glitimo ar nuolatinio žarnyno uždegimo, tad būtinybė naujiems gydymo būdams yra didžiulė.
Ateities viltys: geresnė gyvenimo kokybė sergantiems celiakija
Turėdami šias naujas žinias, tyrėjai gali koncentruotis kurdami vaistus ar probiotikus, skirtus tikslingai paveikti molekulinius ryšius tarp žarnyno ląstelių, glitimo ir imuninės sistemos. Tokios terapijos ateityje galėtų leisti celiakija sergantiems asmenims saugiai vartoti glitimo turinčius produktus, gerokai pagerindamos jų gyvenimo kokybę.
Išvados
Mokslininkai atskleidė esminį ryšį celiakijos kilmėje: lemiamą žarnyno epitelio ląstelių vaidmenį organizmo atsake į glitimą. Tiksliai identifikavus ankstyvąją imuninės reakcijos stadiją, atsiveria kelias inovatyvioms terapijoms, kurios gali apsaugoti ar net atkurti žarnyną po glitimo pažaidos. Toliau tęsiant tyrimus, šis proveržis sudarys stiprų pagrindą celiakijos ir kitų su žarnyno sveikata susijusių autoimuninių ligų gydymo permainoms.
Quelle: gastrojournal
Kommentare