4 Minuten
Persvarstant senėjimo biologiją: ar uždegiminis senėjimas būdingas visiems?
Ilgą laiką mokslininkai laikėsi nuomonės, kad „uždegiminis senėjimas“ (angl. inflammaging) – palaipsniui didėjantis, žemo lygio lėtinis uždegimas organizme – yra neatsiejama senėjimo proceso dalis. Manyta, kad būtent ši lėtinė uždegiminė būsena lemia su amžiumi susijusių ligų, tokių kaip širdies ligos, demencija bei diabetas, atsiradimą. Tačiau naujas tarptautinis tyrimas, publikuotas „Nature Aging“, iš esmės suabejojo teiginiu, jog uždegimo didėjimas su amžiumi yra neišvengiamas visiems žmonėms. Tyrimas rodo, kad šį reiškinį net labiau lemia šiuolaikinis gyvenimo būdas nei pati biologija.
Mokslinis kontekstas: uždegiminio senėjimo ir lėtinių ligų sąsaja
„Uždegiminis senėjimas“ apibūdinamas kaip nuolatinis, bet mažo intensyvumo imuninės sistemos suaktyvėjimas senstant. Anksčiau mokslininkai šį procesą siejo su organų ir audinių nykimu, o tai padėjo paaiškinti didesnį vyresnio amžiaus žmonių sergamumą širdies ir kraujagyslių, neurodegeneracinėmis ir metabolinėmis ligomis. Pagrindiniai uždegimo žymenys, tarp jų C-reaktyvus baltymas (CRB) ir naviko nekrozės faktorius (TNF), dažnai naudojami šio proceso požymiams nustatyti.
Vis dėlto, dauguma žinių buvo sukauptos tiriant ekonomiškai išsivysčiusių, urbanizuotų šalių gyventojus, kurių mityba gausi kalorijų, fizinis aktyvumas menkas, o sąlytis su infekcijomis ribotas. Iki šiol nebuvo aišku, ar uždegiminio senėjimo modelis tinka ir už industrializuotų visuomenių ribų.
Revoliucinis palyginamasis tyrimas: keturios bendruomenės, skirtingi gyvenimo būdai
„Nature Aging“ tyrimas siekė atsakyti į šį klausimą, išanalizavęs daugiau nei 2 800 suaugusiųjų iš keturių skirtingų grupių: vyresnio amžiaus žmones Italijoje ir Singapūre (atstovaujančius industrinėms visuomenėms) bei Cimanės (Tsimane) Bolivijos Amazonėje ir Orang Asli Malaizijoje (tradicines, indigenines bendruomenes).
Mokslininkai rinko ir analizavo kraujo mėginius, vertindami daugelį citokinų – baltymų, esančių imuninės sistemos atsako centre. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar uždegimo žymenys, kurie taip ryškiai didėja su amžiumi Vakarų visuomenėse, pasireiškia ir bendruomenėse, gyvenančiose artimiau tradiciniam gyvenimo būdui.
Pagrindiniai rezultatai: uždegiminis senėjimas ne visur pastebimas
Rezultatai buvo iškalbingi. Italijoje ir Singapūre duomenys patvirtino buvusius modelius: su amžiumi uždegimo žymenų (kaip CRB ir TNF) lygiai nuosekliai kilo, siejant juos su didesne lėtinių ligų – tokių kaip inkstų ir širdies ligos – rizika.
Priešingai, Cimanės ir Orang Asli bendruomenėse stebėta visiškai kitokia tendencija. Šiose indigeninėse grupėse svarbiausi uždegiminiai žymenys nesunkiai nekilo su amžiumi ir nebuvo aiškiai susiję su amžiui būdingomis ligomis. Įdomu, kad Cimanės gyventojai, dažnai susiduriantys su parazitais bei patogenais ir turintys aukštesnį pirminį uždegimo lygį, vyresniame amžiuje itin retai serga širdies ligomis, demencija ar diabetu – ligomis, kurios paplitusios ekonomiškai stipriose, vakarietiškose visuomenėse su ryškiu uždegiminiu senėjimu.
Šie duomenys rodo, kad lėtinis uždegimas, susijęs su senėjimu, gali būti būdingas ne visoms žmonių populiacijoms, ypač tiems, kurie laikosi tradicinio gyvenimo būdo, net jei jų kontaktas su infekcijomis yra didesnis.

Reikšmė: gyvenimo būdo, aplinkos ir evoliucijos sąveika
Tyrimo rezultatai leidžia daryti reikšmingą išvadą: su amžiumi pastebimas uždegimo augimas išsivysčiusiose šalyse labiau susijęs su gyvenimo būdo pokyčiais – per gausia kalorine mityba, judėjimo stoka, menku imuninės sistemos iššūkiu – nei su neišvengiama žmogaus biologija. Kitaip tariant, lėtinis uždegimas daugeliu atvejų gali atskleisti neatitikimą tarp mūsų evoliucinės fiziologijos ir šiandieninės aplinkos.
Arba galima svarstyti, kad uždegiminis senėjimas egzistuoja giliau – audiniuose ar ląstelių lygmenyje, kurio dabartiniai kraujo tyrimai negali aptikti; todėl reikia kurti naujus žymenis ir pažangius medicininius tyrimo metodus.
Ekspertų nuomonė ir platesnių tyrimų svarba
Straipsnio autoriai pabrėžia, kad jų atradimai rodo būtinybę vykdyti įvairiapusiškus, įtraukius senėjimo tyrimus skirtingose populiacijose. Dr. X (vyriausiasis autorius, institucija) komentuoja: „Didžioji dalis mūsų žinių apie senėjimą kyla iš ribotų žmonijos segmentų. Mūsų tyrimas parodo, koks platus ir prisitaikantis yra žmogaus imuninis atsakas – ir primena, jog nereikia perkelti Vakarų visuomenių išvadų visai žmonijai.“
Jie skatina kurti jautresnius lėtinio uždegimo diagnostikos metodus bei vykdyti daugiau tyrimų mažai atstovaujamose bendruomenėse, siekiant aptikti galimus apsauginius veiksnius prieš su amžiumi susijusias ligas ir atrasti naujus taikinius medicinai.
Intervencijų peržiūra: universalumas ne visada galioja
Jei tolesni tyrimai patvirtins šiuos atradimus, gali tekti iš esmės peržiūrėti senėjimo ligų diagnostikos, prevencijos bei gydymo strategijas. Dabartinės priemonės, sukurtos remiantis vakarietiškais duomenimis – tokios kaip priešuždegiminiai vaistai, mitybos ar fizinio aktyvumo rekomendacijos – gali būti netinkamos visiems. Bandant mažinti uždegimą vaistais ar gyvenimo būdo pokyčiais, kai kurioms tradicinėms bendruomenėms tokie sprendimai galbūt nebūtini ar net gali būti žalingi.
Šie duomenys taip pat aspektuoja, kad medicinos tyrimuose būtina atsižvelgti į kontekstą. Visuomenės sveikatos strategijos ar moksliniai apibendrinimai, kurių pagrindas – turtingi, urbanizuoti regionai, negali būti tiesiog pritaikomi visame pasaulyje. Tiksli medicina ir personalizuota sveikata privalo įvertinti ekologinius ir kultūrinius skirtumus.
Išvados
Šis tyrimas – svarbus postūmis žmogaus senėjimo supratimui, nes ginčija idėją, kad uždegiminis senėjimas yra visuotinis ir neišvengiamas biologinis procesas. Veikiau lėtinis uždegimas vyresniame amžiuje gali būti susijęs su industrinių šalių aplinka ir gyvenimo būdu. Siekiant išsamaus senėjimo proceso suvokimo bei efektyvių prevencijos priemonių prieš su amžiumi susijusias ligas, reikia įtraukti įvairias gyvenimo aplinkas ir kultūras, gerinti biomarkerių kokybę ir taikyti personalizuotą, kontekstui jautrią mediciną visiems.
Quelle: theconversation
Kommentare