3 Minuten
Žarnyno judesių dažnumas yra kur kas daugiau nei tik asmeninis įprotis – tai gali būti reikšmingas bendros sveikatos rodiklis. 2024 metų liepos mėnesį publikuotas tyrimas atskleidė svarbias sąsajas tarp tuštinimosi dažnio ir lėtinių ligų rizikos, pasitelkus demografinių, metabolinių bei genetinių veiksnių analizes, suteikdamas naujų įžvalgų apie žarnyno sveikatą.
Mokslinis pagrindas: žarnyno mikrobiotos tyrimai
Institutui of Systems Biology (ISB) bendradarbiaujant su Vašingtono universitetu, tyrimas apėmė 1425 paprastai sveikus dalyvius. Buvo pašalinti asmenys, sergantys inkstų ligomis, dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) ar Krono liga, siekiant užtikrinti, kad duomenys atspindėtų įprastus žarnyno judesių pokyčius populiacijoje. Kiekvienas dalyvis pranešė apie vidutinį savaitraštį tuštinimosi dažnį, kuris buvo suskirstytas į keturias kategorijas:
- Vidurių užkietėjimas: 1–2 kartai per savaitę
- Žemas normalus dažnis: 3–6 kartai per savaitę
- Aukštas normalus dažnis: 1–3 kartai per dieną
- Viduriavimas: 4 ir daugiau vandeningų tuštinimųsi per dieną
Be to, tyrėjai analizavo kraujo metabolitus, genetinius duomenis ir žarnyno mikrobiotos sudėtį iš išmatų mėginių, ieškodami ryšių, kaip tuštinimosi reguliarumas gali paveikti sveikatą visame organizme.
Pagrindinės išvados: „Auksinė zona“ žarnyno judesių dažniui
ISB komandos rezultatai pabrėžia pusiausvyrą: sveikiausi žmonės pateko į vadinamąją „auksinę zoną“ – jie tuštinosi 1–2 kartus per dieną. Kaip pažymi mikrobiologas ir pagrindinis autorius Sean Gibbons: „Žarnyno judesių dažnis veikia visas organų sistemas, o nukrypimai gali tapti ankstyvu lėtinių ligų rizikos signalu.“
Žmonių, kamuojamų vidurių užkietėjimo ar lėtinio viduriavimo, biologiniai rodikliai smarkiai skyrėsi. Užkietėjimas sietas su didesniu baltymus fermentuojančių bakterijų kiekiu – šis procesas sukuria potencialiai kenksmingus toksinus. Jų kraujo mėginiuose aptikta padidėjusi indoksil-sulfato – nuodingo metabolito, siejamo su baltymų fermentacija ir inkstų pažeidimu – koncentracija. Tai patvirtina ilgalaikes žarnyno sveikatos specialistų baimes dėl nereguliaraus tuštinimosi sisteminių padarinių.
Priešingai, tie, kurie kentė nuo dažno viduriavimo, turėjo padidėjusį įprastai viršutiniame virškinamajame trakte aptinkamų bakterijų kiekį bei kraujo žymenis, rodančius kepenų apkrovą ar pažeidimą. Šie mikrobiotos pokyčiai, kartu su kraujo cheminiais svyravimais, iliustruoja, kaip žarnyno funkcijos sutrikimai gali paveikti visą kūną.
Ekspertų įžvalgos ir sveikos žarnyno strategijos
ISB bioinžinierius ir tyrimo bendraautoris Johannes Johnson-Martinez paaiškina: „Kai išmatos per ilgai užsilaiko žarnyne, mikroorganizmai baigia skaidyti skaidulas ir pereina prie baltymų, taip gamindami toksinus, galinčius patekti į kraujotaką. Tai pabrėžia reguliaraus tuštinimosi svarbą, siekiant išvengti metabolinių ir organų komplikacijų.“
Džiugu, jog gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su žarnyno sveikata. Optimalioje („auksinėje“) zonoje esantys dalyviai nurodė valgantys daugiau ląstelienos, geriantys pakankamai vandens ir reguliariai fiziškai aktyvūs. Jų žarnyno mikrobiota buvo praturtinta skaidulas fermentuojančiomis bakterijomis, susijusiomis su mažesniu uždegimu ir geresne medžiagų apykaita.
Poveikis visuomenės sveikatai ir žarnyno mikrobiotos tyrimų ateitis
Šis reikšmingas tyrimas pagrindžia, kad tuštinimosi dažnumas gali būti ypač svarbus, tačiau nepakankamai vertinamas sveikatos rodiklis. Pokyčiai žarnyno reguliarume gali išduoti apie gresiančius metabolinius ar organų sutrikimus bei lemti naujas žarnyno sveikatos priežiūros strategijas visai visuomenei. Tyrėjai siūlo, kad dėmesys mitybai, pakankamam drėkinimui ir fiziniam aktyvumui būtų svarbus ne tik tiems, kurie susiduria su aiškiais žarnyno veiklos sutrikimais, bet ir visiems siekiantiems išsaugoti gerą savijautą ir sumažinti lėtinių ligų riziką.
Išvada
Tuštinimosi dažnumas tampa vis svarbesniu viso kūno sveikatos rodikliu, glaudžiai susijusiu su žarnyno mikrobiotos sudėtimi ir metaboliniais žymenimis. Pristatydamas aiškią nuorodą, kas laikoma sveiku žarnyno judėjimu, šis tyrimas atveria kelią labiau individualizuotai prevencinei sveikatos priežiūrai, kur pagrindinė vaidmenį gali atlikti subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir kasdieniai įpročiai. Plečiantis žarnyno sveikatos tyrimams, žarnyno judesių stebėsena greičiausiai taps įprasta sveikatos vertinimo dalimi, padedanti milijonams geriau suprasti ir pagerinti bendrą savijautą.
Quelle: sciencealert
Kommentare