3 Minuten
Konservuotos lašišos – netikėtos laiko kapsulės jūrų ekosistemų tyrimams
Neseniai nurašyti lašišų konservai, ilgą laiką laikyti kokybės kontrolei, tapo itin vertingu Alaskos jūrų gyvenimo šaltiniu. Vašingtono universiteto tyrėjai, tarp jų parazitologės dr. Natalie Mastick ir dr. Chelsea Wood, ištyrė beveik pusšimtį metų siekiančius lašišų konservus ir atrado unikalių duomenų apie vandenynų parazitų populiacijų dinamiką bei regiono ekosistemos būklę.
Kasdieniu produktu laikomi lašišų konservai pasirodė esantys savotišku gamtos istorijos archyvu, ramiai saugojusiu biologinius įrodymus iš atokios Aliaskos įlankos bei Bristolio įlankos nuo 1979 iki 2021 metų. Tyrėjai gavo 178 konservų skardines iš Sietlo žuvų produktų asociacijos, kiekviena atstovavo vienai iš keturių Ramiojo vandenyno lašišų rūšių: ketai (Oncorhynchus keta), sidabrinei lašišai (Oncorhynchus kisutch), rausvajai lašišai (Oncorhynchus gorbuscha) ir nerka lašišai (Oncorhynchus nerka).
Parazitai – ekosistemų indikatoriai
Anizakidų kirmėlių gyvenimo ciklo reikšmė
Pagrindinis atradimas senose konservuotose lašišose – anizakidų nematodai, smulkios apie 1 cm ilgio jūrų kirmėlės. Nors daugelį mintis apie kirminus maiste gąsdina, jie konservavimo metu inaktyvuojami ir žmogui nėra pavojingi. Svarbiau tai, kad jų egzistavimas konservuose tampa ekosistemos sveikatos rodikliu.
Kaip paaiškina dr. Wood, pagrindinė tyrimo autorė: „Anizakidų gyvybinis ciklas apjungia skirtingas jūrų maisto tinklo dalis. Jų radimas išsaugotuose žuvų mėginiuose leidžia daryti išvadą, kad šios sąveikos išliko, o lašišos veisėsi sveikoje aplinkoje.“
Anizakidų lervos patekusios į vandenį pasisavinamos krilių, kuriuos vėliau suėda lašišos ar didesnės žuvys. Suaugėlius anizakidus suryja jūrų žinduoliai – ruoniai ir banginiai – kuriuose parazitai subręsta, dauginasi ir vėl išleidžia kiaušinėlių į vandenį. Sumažėjus tokių būtinų šeimininkų populiacijoms, anizakidų kiekis mažėja. Todėl šios kirmėlės laikomos patikimais ekosistemų stabilumo rodikliais.
42 metų ekologinių duomenų analizė
Vašingtono universiteto komanda kruopščiai išnarstė kiekvieną lašišos konservą, nors laikymo būdas apsunkino parazitų morfologijos atpažinimą. Detalūs anizakidų skaičiavimai žuvies masei parodė ryškias tendencijas: per 42 metus kirminų gausa padidėjo ketos ir rausvųjų lašišų mėginiuose, o sidabrinių ir nerka lašišų išliko pastovi.
„Didėjantis parazitų kiekis rausvose ir ketų lašišose rodo, kad visi būtini anizakidų šeimininkai buvo arba liko ekosistemoje, tai teikia vilčių ekosistemų atsparumui“, pastebi dr. Mastick. Tačiau stabilūs rodikliai kitų rūšių lašišose kelia klausimų – sunku tiksliai identifikuoti kirminus tik pagal šeimą, todėl dar būtina tyrimų, ar skirtumus lemia šeimininkų biologija ar parazitų rūšys.
Ekologinė ir gamtosaugos vertė
Atradimai patvirtino parazitų naudą kaip bioindikatorius ir pabrėžė netikėtų archyvų svarbą tiriant jūrų istoriją. Tokie išsamūs duomenys leidžia mokslininkams sekti jūrų bioįvairovės pokyčius, klimato kaitos poveikį ir vertinti apsaugos priemonių veiksmingumą – ypač tiems ekosistemos komponentams, kurių dažnai nepastebime, kaip anizakidai.
Žvilgsnis į ateitį: inovacijos maisto pramonės archyvuose
Šis naujoviškas metodas – panaudoti pasenusius maisto produktus kaip ekologinį archyvą – gali tapti pavyzdžiu tyrimams visame pasaulyje. Maisto saugos pavyzdžiai ar kokybės kontrolės archyvai slepia neatskleistą ekologiškai vertingą informaciją, kuri leidžia laiku ir efektyviai stebėti jūrų aplinkos būklę bei maisto tinklus.
Kaip teigia dr. Wood: „Kirminų radimas lašišoje nėra taršos požymis, priešingai – tai rodo bioįvairovę ir išlikusias ekosistemas. Toks atradimas gali pakeisti mūsų požiūrį į parazitų ir jūrų sveikatos santykį.“
Išvados
Senųjų lašišų konservų tyrimas, identifikuojant išlikusius anizakidus, įrodo, kad net menkai pastebimi ar nurašyti objektai atveria svarbius gamtos pažinimo klodus. Tiriant parazitus kaip indikatorius, mokslininkai ne tik naujai perskaito Aliaskos jūrų ekosistemų istoriją, bet ir tobulina gamtosaugos mokslą ateičiai. Šis tyrimas pabrėžia inovatyvų maisto technologijų ir ekologinės kontrolės susiliejimą – leidžiantį užtikrinti efektyvius, didelės apimties aplinkos būklės ir bioįvairovės vertinimus ateityje.
Quelle: onlinelibrary.wiley
Kommentare