Žemės radarų sistemos: tylūs švyturiai kosmose

Žemės radarų sistemos: tylūs švyturiai kosmose

Kiekvienas komercinis skrydis, kylantis iš judrių oro uostų – nuo Londono „Heathrow“ iki Niujorko JFK – tyliai transliuoja žinią apie protingą gyvybę Žemėje toli už Saulės sistemos ribų. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad pažangūs radarų tinklai, užtikrinantys oro eismo saugumą visame pasaulyje, taip pat generuoja galingas radijo bangas, sklindančias į gilų kosmosą. Šios radijo emisijos tampa netyčiniais „technosignaturų“ pavyzdžiais – technologinių civilizacijų pėdsakais – kuriuos potencialiai galėtų aptikti už 200 šviesmečių esantys nežemiški stebėtojai.

Technosignatūros: tyrinėjant Žemės elektromagnetinį pėdsaką

Ramiro Caisse Saide vadovaujamas Mančesterio universiteto doktorantas analizavo, kaip Žemės „elektromagnetinis nuotėkis“ galėtų atrodyti ateivių astronomams, turintiems panašias radijo teleskopų sistemas kaip ir mes. Mokslininkų komanda savo rezultatus pristatė Karališkosios astronomijos draugijos Nacionalinėje astronomijos konferencijoje, pažymėdama itin svarbų žingsnį siekiant suvokti, kaip žmogaus technologijos gali būti aptiktos iš kosmoso.

Stebėtina, bet oro uostų radarų sistemos visame pasaulyje kartu skleidžia apie 2×10¹⁵ vatio radijo bangų galią. Šios signalai yra pakankamai stiprūs, kad juos galima būtų užfiksuoti galingais radijo teleskopais – pavyzdžiui, Vakarų Virdžinijos „Green Bank“ teleskopu – net už 200 šviesmečių. Tame atstume yra daugiau nei 120 000 žvaigždžių, iš kurių daugelė gali turėti tinkamų gyvybei egzoplanetų, kuriose galėtų egzistuoti technologinės civilizacijos, lygios mūsų lygmeniui.

Kariniai radarai ir jų unikalus parašas

Civilinių oro navigacijos radarų nuotėkis nėra vienintelis Žemės „žyma“ kosmose. Kariniai radarų tinklai generuoja dar išskirtinesnius elektromagnetinius signalus – koncentruotus, kryptingus impulsus, primenančius švyturį. Kai kuriais atvejais šių signalų galia gali siekti iki 1×10¹⁴ vatio, todėl Žemės egzistavimas tampa dar matomesnis ir aiškiau identifikuojamas.

Technosignatūrų svarba SETI paieškoje

Technosignatūrų sąvoka iš esmės pakeitė Nežemiškos gyvybės paieškos (SETI) kryptį. Nors anksčiau tyrimai daugiausia ieškojo tikslingų signalų, dabar svarstoma, kokius netyčinius elektromagnetinius signalus galime skleisti į kosmosą ir ar galėtume aptikti analogiškus „nutekėjimus“ iš kitų planetų.

Ateivių klausytojų simuliacijos: kaip sklinda radarų emisijos

Tyrėjai modeliuodami analizavo, kaip Žemės radarų spinduliuotė galėtų pasirodyti stebėtojams, esantiems prie tokių žvaigždžių kaip Barnardo žvaigždė (vos 6 šviesmečiai) ar AU Mikroskopijus (32 šviesmečiai). Rezultatai rodo, kad šių signalų aptikimas priklauso ne tik nuo radarų pasiskirstymo žemėje, bet ir nuo stebėtojo pozicijos kosmose. Žemei sukantis, skirtingi radarų siųstuvai kartais atsiveria, kartais pasislepia, taip sukurdami kintančią, bet nuolatines radijo žymes.

Ankstesni tyrimai rodė, kad net mobiliųjų telefonų bokštų signalai gali būti aptikti iki 10 šviesmečių atstumu. Tačiau būtent oro uostų radarų sistemos, skirtos nuolatiniam trimačiam oro erdvės stebėjimui, yra ypač svarbios – jų dinamiškas emisijų pobūdis reiškia, kad bet kuri išsivysčiusi civilizacija, turinti pažangių stebėjimo priemonių, galėtų atpažinti oro eismo kontrolės technologijas ir netgi identifikuoti jų dirbtinę prigimtį.

Universali signalų reikšmė – ir jų vieta gyvybės paieškoje

Pagrindinė šio tyrimo išvada – radarų emisijos gali būti laikomos universaliomis technosignatūromis. Bet kuri planeta, išvysčiusi pažangią aviacijos technologiją ir radarinius stebėjimus, tikėtina, paliks panašų elektromagnetinį pėdsaką. Todėl mūsų skleidžiami signalai gali tapti savotiška „vizitine kortele“ protingai gyvybei, kaip ir radijo ar televizijos transliacijos.

Artimiausia gyvybei tinkama egzoplaneta – „Proxima Centauri b“ – yra tik už 4,2 šviesmečių. Tai reiškia, kad bet kuri technologiškai išsivysčiusi civilizacija ten jau galėtų aptikti Žemės buvimą, remdamasi mūsų elektromagnetiniu nuotėkiu. Priešingai, žemės radijo astronomai ateityje taip pat galės aptikti analogiškas radarų transliacijas iš kitų gyvybės galinčių planetų kelių šimtų šviesmečių spinduliu.

Pasak Saide, ši analizė „padeda siekti atsakymo į klausimą ‘ar esame vieni visatoje’ ir skatina atsakingą požiūrį į technologijų poveikį mūsų pasauliui bei visatai.“ Kasdienės oro uostų operacijos ar karinės pratybos, dažnai nesusimąstant apie kosmosą, iš tiesų gali skelbti mūsų planetos adresą Paukščių Tako mastu.

Išvados

Tyrimas pabrėžia, kad kasdienės technologijos – nuo oro uostų radarų sistemų iki didelio masto karinių radarų – nuolat siunčia mūsų civilizacijos signalus visatai. Šios technosignatūros yra netyčiniai, bet galingi protingos gyvybės Žemėje įrodymai, pasiekiantys tūkstančius žvaigždžių sistemų didžiuliais atstumais. Tobulėjant mūsų paieškoms užsienietiškų civilizacijų atžvilgiu, Žemės elektromagnetinių emisijų analizavimas bus svarbus ne tik technosignatūrų aptikimui, bet ir svarstymams apie planetinę apsaugą ateityje. Tad kitą kartą skrendant lėktuvu, verta pagalvoti, kad jūsų kelionės maršrutą – nors ir silpnai – galbūt mato mūsų kosminiai kaimynai iš tolimų žvaigždžių sistemų.