4 Minuten
Kontekstas: Kodėl spartėja pasaulinis atšilimas?
Nuo 2010 m. pasaulio klimato atšilimas pastebimai paspartėjo, o pastaraisiais metais fiksuojami rekordiniai karščio metai. Nors šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas išlieka pagrindine klimato kaitos priežastimi, vis daugiau tyrimų atskleidžia sudėtingus papildomus veiksnius, lemiančius Žemės temperatūros kilimą. Dėmesio centre atsidūrė Rytų Azijos – ypač Kinijos – įgyvendintos taršos mažinimo priemonės, kurios, pasirodo, stipriai prisideda prie pastarojo meto spartaus atšilimo.
Jau kelis dešimtmečius mokslininkai tyrė ne tik šiltnamio dujų, bet ir kitų veiksnių, tokių kaip laivybos taršos sumažėjimas ar debesuotumo svyravimai, įtaką klimato kaitai. Šie procesai turi reikšmės, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad Kinijos oro taršos mažinimo mastas ir greitis gali labiau nei manyta paveikti pasaulines temperatūras.
Kaip oro tarša maskuoja klimato atšilimą?
Oro tarša, ypač susidariusi dėl didelių sieros dioksido kiekių, išskiriamų deginant anglį ir kitus iškastinius kuru, turi dvi pagrindines pasekmes. Viena vertus, kietosios dalelės ore lemia milijonus priešlaikinių mirčių, blogindamos kvėpavimo ir kraujotakos ligas visame pasaulyje. Kita vertus, šios dalelės atspindi Saulės spindulius atgal į kosmosą – ši „pasaulinio pritemdymo“ (angl. global dimming) funkcija dalinai išlygina šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį ir šaldo planetos paviršių.
Paskutinio šimtmečio metu šis dirbtinis „saulės skydas“ galėjo sumažinti žmogaus sukeltą atšilimą iki 0,5 °C. Tačiau toks poveikis pasiektas didžiule sveikatos kaina ir nesprendžia pagrindinės problemos – šiltnamio dujų kaupimosi atmosferoje.
Kinijos proveržis oro kokybės gerinime
Nuo 2013 m. Rytų Azijoje sieros dioksido emisijos sumažėjo net iki 75 %. Kinijoje buvo įgyvendintos itin griežtos oro taršos mažinimo politikos – ribojami pramonės emisijos kiekiai, skatinamas perėjimas prie švarios energijos ir siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą. Šie nacionaliniai švarios oro sprendimai įgyvendinti būtent tuo metu, kai pasaulinio atšilimo tempas tapo dar spartesnis.
Nors anksčiau daug diskusijų sukėlė laivybos sektoriuje 2020 m. įvesti apribojimai sieros emisijoms, tyrėjai nustatė, kad jų įtaka per trumpa ir per maža, kad galėtų paaiškinti visą temperatūros kilimą. Esminiu veiksniu išlieka didelio masto oro kokybės gerinimas Azijoje.
Nuodugnus modeliavimas: atskleidžiamas „paslėptas“ atšilimas
Tiriant šią hipotezę, klimato modeliuotojų konsorciumas atliko plataus užmojo tyrimą, naudodami 160 skirtingų kompiuterinių simuliacijų su aštuoniais pažangiausiais pasauliniais klimato modeliais. Buvo modeliuojamas Rytų Azijos aerozolių taršos mažinimo efektas, atitinkantis realius pokyčius nuo 2010 m.
Simuliacijos parodė, kad oro užterštumo mažėjimas planetai suteikė papildomą vidutinį 0,07 °C atšilimą pasauliniu mastu. Nors tai ir mažesnė reikšmė nei ilgalaikė 1,3 °C temperatūros kilimo tendencija nuo industrinės revoliucijos, toks pokytis paaiškina staigesnį atšilimą pastaraisiais metais, ypač atmetus natūralius klimato ciklus, tokius kaip El Ninjo.
Temperatūros augimo kiekybiniai duomenys
Remiantis istorine tendencija iki 2010 m., tikėtasi apie 0,23 °C temperatūros padidėjimo, tačiau faktiniai matavimai rodo 0,33 °C kilimą nuo to laiko. Maždaug 0,1 °C šio pokyčio mokslininkai priskiria būtent Rytų Azijos oro kokybės pagerėjimui. Prie kitų veiksnių priskiriami pasaulinei laivybai taikomi sieros emisijų apribojimai ir paskutiniais metais sparčiai augantis metano kiekis atmosferoje.
Aerozolių ir debesuotumo sąveika
Aerozolių tarša ne tik tiesiogiai atspindi saulės spindulius, bet ir keičia debesų savybes – daro juos šviesesnius ir geriau atspindinčius šilumą. Rytų Azijos oro valymas reiškia mažiau dalelių atmosferoje, todėl silpsta ir tiesioginis, ir netiesioginis (debesų) saulės sulaikymo efektas, ypač virš Šiaurės Ramiojo vandenyno.
Palydoviniai stebėjimai bei klimato modeliai atskleidžia, kad šiose srityse registruojamas didesnis atšilimas – vyraujančios oro srovės perneša Azijos emisijas per vandenynus. Šie duomenys padeda tiksliau suderinti modelius su realiais temperatūros pokyčiais, gerinant būsimų klimato prognozių patikimumą.
Pasekmės ir ateities iššūkiai
Tyrimas išryškina esminį klimato politikos paradoksą: mažinti oro taršą būtina norint išsaugoti žmonių gyvybes ir sveikatą, tačiau tuo pat metu išnyksta ir laikinas „aušinantis“ aerozolių poveikis. Taip pasaulis iš esmės tampa jautresnis nuolat didėjančiai šiltnamio dujų taršai iš iškastinio kuro.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad didžiausios įtakos ilgalaikei klimato stabilizacijai turi šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas – tik slopindami anglies dioksido, metano ir kitų ilgai atmosferoje išliekančių dujų emisijas galime užtikrinti tvarią ateitį.
Aerozoliai ore išnyksta gan greitai, tad jų nebuvimas reiškia trumpalaikį atšilimo „šuolį“. Tačiau pasaulis turi ruoštis klimato kaitai, kurią iki šiol maskavo oro taršos efekto laikinumas, ir suprasti, kad švari aplinka bei griežta klimato politika turi būti tarpusavyje suderintos.
Išvada
Kinijos ir visos Rytų Azijos spartus oro kokybės pagerėjimas – didelis visuomenės sveikatos laimėjimas, tačiau jis atskleidė ir tikruosius žmogaus sukeltos klimato kaitos tempus. Tyrimai atskleidžia sudėtingus ir glaudžiai susijusius planetos klimato sistemos ypatumus. Siekiant stabilizuoti klimatą bei išlaikyti sveiką aplinką ateityje, būtina visapusiškai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kartu tęsiant oro kokybės gerinimo politiką.
Quelle: theconversation
Kommentare