Neolito laikotarpio kanibalizmo pėdsakai El Mirador urve: tiriant smurtą senovės Iberijos pusiasalyje

Neolito laikotarpio kanibalizmo pėdsakai El Mirador urve: tiriant smurtą senovės Iberijos pusiasalyje

0 Kommentare

4 Minuten

Archeologai, vykdydami tyrimus El Mirador urve Atapuerkos kalnuose (Ispanija), aptiko įtikinamus taphonominius įrodymus, liudijančius, kad mažiausiai 11 žmonių – tarp jų vaikų ir paauglių – buvo apdoroti ir suvartoti vienos vėlyvojo neolito įvykio metu, maždaug prieš 5 700 metų. Kaulų rinkinys rodo aiškius apdorojimo požymius: pjūvio žymes, terminį pakeitimą, glotnintus kaulų galus, skylutes – visa tai siejama su sistemingu odos nulupimu, galūnių atskyrimu, lūžimais, terminiu apdorojimu ir vartojimu maistui. Radiokarbono datavimas bei stroncio izotopų analizė parodė, kad šie žmonės buvo vietiniai ir buvo apdoroti per trumpą laiką, kas rodo vienkartinį kanibalizmo atvejį, o ne ilgalaikę laidojimo ar maisto gavimo praktiką.

Tyrimui buvo naudojami standartiniai archeologiniai ir bioarcheologiniai metodai: makroskopinė taphonomija, mikroskopinė pjūvio žymių analizė, radiokarbono datavimas ir stroncio izotopų santykių nustatymas. Taphonomijos analizė leidžia atskirti natūralų suirimą nuo tyčinio apdorojimo po mirties. Radiokarbono tyrimai pateikia kalibruotą amžių, o stroncio izotopų duomenys padeda nustatyti, ar asmenys buvo kilę iš vietos, lyginant jų kaulų izotopinius rodiklius su vietine geologija.

Tyrėjai nustatė 650 žmogaus kaulų fragmentų, pasižyminčių sąmoningu apdorojimu po mirties. Rasta požymių, kaip vadinamas „puodo poliravimas“ – užapvalinti, glotninti kaulų galai, susidarę ilgam virinant; taip pat kaitinimo sukeltas spalvos pakitimas ir kalcinacija. Net 132 kaulai turėjo pjūvio žymių, susijusių su nuvalymu, odos nulupimu, galūnių atskyrimu, vidaus organų pašalinimu bei galūnių skaidymu. Dalis fragmentų rodė žievinio audinio pažeidimus, galėjusius atsirasti nuo dantų arba stiprios jėgos – kai kurie atvejai priminė žmogaus dantų paliktų nuograužų pėdsakus.

Kritinę svarbą turėjo du duomenų rinkiniai: pirmiausia, glaudžiai grupuotos radiokarbono datos liudijo, kad visi asmenys buvo nužudyti ir apdoroti per labai trumpą laikotarpį – galbūt per kelias dienas. Antra, stroncio izotopų analizė parodė, kad visi buvo vietiniai Atapuerkos regiono gyventojai, o tai paneigia idėją apie atvykėlius ar ilgą ritualinį laidojimą.

Šie taphonomijos ir chronologijos duomenys prieštarauja prielaidoms apie kanibalizmą dėl bado ar laidojimo ritualų (pvz., transumpcijos – mirusių artimųjų suvalgymo). Pasak Francesc Marginedas, evoliucijos antropologo ir archeologo iš IPHES, tai „nebuvo nei laidojimo tradicija, nei ekstremalaus bado pasekmė.“ Komanda šį įvykį interpretuoja kaip vienkartinį smurto protrūkį tarp žmonių ar grupių, kai nugalėtieji buvo apdoroti ir suvartoti galbūt siekiant socialinės eliminacijos ar parodymo dominuojant.

El Mirador radiniai praturtina jau svarbią Atapuerkos archeologinę seką ir požiūrį į Europos priešistorę. Jie pateikia papildomų įrodymų apie smurtines tarpusavio konfrontacijas vėlyvojo neolito laikotarpio Iberijos pusiasalyje. Gyventojų augimas ir varžymasis dėl derlingų žemių ar išteklių galėjo paskatinti epizodinius konfliktus. Žmogaus apdorotų kaulų aptikimas drauge su kasdieniniu ūkiu susijusiomis atliekomis rodo, kad šis kanibalizmo atvejis buvo platesnių smurto praktikų dalis, o ne izoliuota kultūrinė tradicija.

Kanibalizmas priešistorinėje archeologijoje dažnai liudija skirtingas priežastis: išlikimą badmečiu, laidojimo ritualus, simbolinę elgseną ar smurtą prieš konkurentus. Aiškinant motyvaciją būtina apjungti taphonomiją, chronologiją, izotopinius duomenis ir kontekstinę analizę. El Mirador atveju vietinė kilmė, trumpa apdorojimo trukmė ir specifinės skrodimo žymės leidžia susieti šį kanibalizmo įvykį su smurtu ir socialine kontrole.

Palmira Saladié, katalonų žmogaus paleoekologijos ir socialinės evoliucijos instituto (IPHES) tyrėja, pabrėžia: „Kanibalizmas yra viena sudėtingiausių elgsenos apraiškų aiškinti, nes trūksta pilnų įrodymų ir visuomeniniai stereotipai dažnai laiko tai barbariškumo ženklu.“ Visgi El Mirador radiniai suteikia retą duomenų visumą, mažinančią interpretacijos neaiškumą.

Ateities tyrimai El Mirador ir panašiose vietovėse bus pažangūs naudojant aukštos raiškos metodus: mikro-CT skenavimą pjūvio mikroįbrėžimams išskirti, liekanų analizę verdamo bendro, senovinės DNR tyrimus aukų giminystei nustatyti ir GIS analizę erdviniam modeliavimui. Izotopų bazės praplečiamos, o radijoanglies duomenų Bayeso modeliavimas leis dar tiksliau atskirti vienkartinius smurto įvykius nuo pasikartojančių praktikų.

Taigi, El Mirador urvo žmogaus kaulų rinkinys pateikia išsamius, kelių sričių įrodymus apie vieną vėlyvojo neolito epizodą, kai bent 11 vietinių žmonių buvo žiauriai apdoroti ir suvartoti. Radiokarbono analizė, stroncio izotopų duomenys ir detalūs taphonomijos ženklai rodo, kad tai buvo smurto ir socialinio konflikto rezultatas, o ne bado ar ritualinio laidojimo proveržis. Nors klausimų dar lieka, El Mirador tampa kertine vieta norint suprasti sudėtingus, kontekstinius būdus, kaip priešistorinės bendruomenės traktavo žmonių kūnus, bei pabrėžia bioarcheologijos metodų svarbą atskleidžiant tarpasmeninį smurtą archeologiniuose šaltiniuose.

Quelle: nature

Kommentare

Kommentar hinterlassen