Fizinis aktyvumas, miokinai ir krūties vėžys: glausta apžvalga

Fizinis aktyvumas, miokinai ir krūties vėžys: glausta apžvalga

Naujausi eksperimentiniai tyrimai atskleidžia, kad vienas struktūruoto fizinio aktyvumo seansas gali laikinai padidinti raumenų išskiriamų signalinių baltymų – miokinų – kiekį kraujyje, o šie baltymai, laboratoriniais bandymais, mažina krūties vėžio ląstelių augimą. Tyrimo metu buvo stebimos 32 krūties vėžio diagnozę turėjusios pacientės – lyginti 45 minučių pasipriešinimo treniruotės ir intensyvaus intervalinio treniravimo (HIIT) efektai. Prieš, iškart po bei praėjus 30 minučių po treniruotės imtuose kraujo mėginiuose stebėtas trumpalaikis pagrindinių miokinų – dekorino, interleukino-6 (IL-6) ir SPARC – padidėjimas.

Tyrimo dizainas ir eksperimentinė eiga

Dalyvės atsitiktinai suskirstytos į dvi skirtingas treniruočių grupes. Pasipriešinimo treniruočių grupė atliko daugiasąnarių jėgos pratimus: štangos spaudimus, trauką sėdint, pečių spaudimus, nugaros trauką, kojų spaudimus, pratęsimus bei lenkimus ir įtūpstus. HIIT grupė vykdė trumpus, intensyvius intervalus ant dviratukų, bėgimo takelių, irklių bei elipsinių treniruoklių. Trejose laiko atkarpose paimta plazma (prieš, iškart po ir praėjus 30 min. po treniruotės) buvo taikoma krūties vėžio ląstelių kultūroms laboratorijoje, siekiant įvertinti tiesioginį poveikį naviko ląstelių proliferacijai.

Stebėti biologiniai rodikliai

Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė baltymams, kuriuos raumenys išskiria fizinio krūvio metu. Šie miokinai dalyvauja medžiagų apykaitoje, uždegimo reakcijose ir audinių pertvarkoje. Šiame tyrime dekorino, IL-6 ir SPARC koncentracija reikšmingai padidėjo po abiejų treniruočių tipų. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad treniruočių metu susidariusiais miokinais praturtinta kraujo plazma sumažina navikinių krūties vėžio ląstelių augimą iki 30%.

Pagrindinės išvados ir mokslinis kontekstas

Ypač svarbi išvada – treniruočių plazma veikė triženklio (triple-negative) tipo krūties vėžio ląsteles, kurios neturi estrogeno, progesterono ir HER2 receptorių, todėl dažnai nereaguoja į hormoninius signalus. Kadangi šių sunkiau gydomų ląstelių proliferaciją slopino miokinų kiekio padidėjimas, poveikis siejamas su raumenų baltymų biocheminiu signalizavimu, nepriklausomai nuo hormonų pokyčių.

Pagrindinis tyrėjas Francesco Bettariga (Edith Cowan universitetas) su kolegomis pabrėžia, kad tiek pasipriešinimo treniruotė, tiek HIIT išprovokuoja stiprų priešnavikinį miokinų atsaką. Šie rezultatai leidžia manyti, kad fizinis aktyvumas gali prisidėti prie navikinių procesų valdymo, o gauti duomenys skatina naudoti fizinį krūvį kaip papildomą onkologinės priežiūros priemonę. Tačiau mokslininkai pažymi, jog ilgalaikis reguliarios mankštos poveikis atsinaujinimo rizikai lieka įrodytinas tik atliekant išilginius tyrimus.

Praktinė reikšmė, technologijos ir ateities kryptys

Šie rezultatai papildo vis didėjantį ikiklinikinių ir taikomųjų tyrimų skaičių, jungiančių fizinį aktyvumą, miokinų signalizaciją ir navikų biologiją. Ateities tyrimų prioritetai – nustatyti, kurie miokinai tiesiogiai lemia priešnavikinį poveikį, išsiaiškinti jų molekulinius taikinius bei vertinti, ar pakartotiniai fizinio aktyvumo seansai ilguoju laikotarpiu užtikrina ilgalaikę naudą krūties vėžio išgyvenusioms moterims. Klinikinių tyrimų metu derinant fizinio aktyvumo rekomendacijas su standartine onkologine terapija galima įvertinti poveikį atkryčių dažniui, imuninės sistemos veiklai, uždegimui ir pacientų gyvenimo kokybei.

Išvada

Trumpalaikės pasipriešinimo arba HIIT treniruotės krūties vėžį įveikusioms pacientėms padidino miokinų – dekorino, IL-6 ir SPARC – kiekį kraujyje, o tai laboratorinėmis sąlygomis sumažino navikinių ląstelių augimą. Tyrimo rezultatai patvirtina hipotezę, kad mankšta skatina raumenų ir naviko audinio biocheminę sąveiką, turinčią vėžio prevencinį potencialą. Tačiau būtina atlikti išsamesnius ilgalaikius klinikinius tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar reguliari fizinė veikla sumažina krūties vėžio atkryčio riziką ar pagerina gydymo rezultatus.