Kojų pirštų mikrobioma: kodėl pėdos ir kojinės – mikrobų židinys

Kas gyvena tarp jūsų pirštų: mikrobiologinė karščio zona

Žmogaus pėdos – sudėtingos mikrobinės ekosistemos buveinė. Oda tarp pirštų yra itin turtinga prakaito liaukų ir, būdama uždengta kojinėmis bei batais, tampa šilta ir drėgna mikroaplinka, idealiai tinkanti greitam bakterijų bei grybelių dauginimuisi. Skaičiuojama, kad ant odos viename kvadratiniame centimetre gali būti nuo 100 iki 10 milijonų mikroorganizmų ląstelių, o pėdos – vienos iš įvairiausių mikrobų rūšių turinčių kūno vietų, kuriose nustatyta iki 1 000 skirtingų mikroorganizmų taksonų. Pėdose aptinkama ir didelė grybelinė įvairovė, kuri paaiškina, kodėl tokios grybelinės ligos, kaip pėdų grybelis (tinea pedis), itin paplitusios.

Pėdų ir avalynės kvapą nulemia ne pats prakaitas, o mikrobiniai medžiagų apykaitos produktai. Nuolatinės bakterijos ir grybeliai minta prakaitu bei nusilupusia oda, gamindami lakiąsias riebalų rūgštis, sieros junginius ir kitus kvapiuosius metabolitus. Tarp pagrindinių odos gyventojų išsiskiria koagulazės neigiami stafilokokai, tačiau nedidelė dalis mikroorganizmų iš kojinių ir batų gali būti oportunistiniai patogenai, tokie kaip Aspergillus, Candida ar Cryptococcus. Visuomenės sveikatos institucijos pripažįsta pėdų kvapo ir susijusių infekcijų problemą, todėl reguliariai teikia pėdų higienos rekomendacijas, siekdamos sumažinti riziką.

Kojinės kaip mikrobų rezervuaras: aplinka, perdavimas ir infekcijos rizika

Kojinių mikroflora nesutampa vien su odos mikroorganizmų sudėtimi – jos veikia kaip mikrobų spąstai. Kojinės surenka mikroorganizmus nuo grindų, sporto salių dangų, persirengimo kambarių, sodo, gyvūnų plaukų, dulkių ir vandens. Tyrimai rodo, kad vos 12 valandų dėvėtos kojinės sukaupia daugiau bakterijų ir grybų nei dauguma kitų drabužių, todėl audiniai greitai tampa mikrobų sankaupomis. Šie mikrobai iš kojinių gali patekti į batus, patalynę, atgal ant odos ar grindis, sukurdami reinfekcijos ar aplinkos užterštumo kelius.

Tai turi praktinių pasekmių sveikatos priežiūros įstaigose. Vieno ligoninės tyrimo metu rūbinėje dėvėtos kojinės pernešė grindų mikrobus, įskaitant antibiotikams atsparias rūšis, į patalynę. Tai rodo, kad pėdų higiena turi įtakos infekcijų kontrolei ir kodėl avalynės bei tekstilės priežiūra svarbi visuomenės sveikatai.

Kojinės taip pat gali prisidėti prie dermatofitų, sukeliančių pėdų grybelį (tinea pedis), plitimo. Šie grybeliai klesti šiltose ir drėgnose sąlygose – būtent tokioje aplinkoje, kurią sukuria suprakaitavusios kojinės ir ankšti batai. Tinea pedis yra labai užkrečiama – ji gali plisti tarp pirštų, ant kulnų, rankų ar net šalia esančiuose odos raukšlėse; grybelio sporos audiniuose ir avalynėje išsilaiko net pasibaigus simptomams.

Praktinės prevencijos patarimai

Ekspertai rekomenduoja kelias paprastas priemones siekiant sumažinti infekcijų perdavimą ir pasikartojimą: vengti vaikščioti basomis bendro naudojimo drėgnose patalpose (baseinuose, sporto rūbinėse), nesidalyti kojinėmis, rankšluosčiais ar batais, kruopščiai prausti pėdas ir sausai išvalyti erdvę tarp pirštų. Jei susirgote, vietiniai priešgrybeliniai tepalai paprastai yra veiksmingi, tačiau pagrindinis dėmesys – higienai ir aplinkos priežiūrai, kad būtų išvengta pakartotinės infekcijos.

Kaip tiriami kojinių mikrobiomai ir ką jie atskleidžia

Mokslininkai mikroorganizmus ant kojinių ir odos tiria kultūravimo bei DNR sekoskaitos (metagenomikos) metodais. Kultūravimas padeda suskaičiuoti gyvas mikrobes ir identifikuoti patogenus, tuo tarpu sekoskaita atskleidžia visą bakterijų ir grybų įvairovę, kai kuriuos jų sudėtinga išauginti laboratorijoje. Dažniausiai atliekami trumpalaikio dėvėjimo, skirtingų plovimų bei paviršių (batų, grindų, tekstilės) mėginių tyrimai siekiant identifikuoti mikrobų perdavimo kelius.

Tyrimų duomenys patvirtina, kad audinio rūšis ir dėvėjimo įpročiai lemia mikrobinę apkrovą. Natūralūs pluoštai, tokie kaip medvilnė, dažnai geriau atlaiko aukštą skalbimo ir džiovinimo temperatūrą, kas būtina dezinfekcijai. Tuo tarpu sintetiniai audiniai, kurie sulaiko šilumą ir drėgmę, skatina mikrobų augimą bei nemalonių kvapų susidarymą.

Kaip skalbti kojines, kad sumažintumėte mikrobų kiekį

Dažniausiai namuose vadovaujamasi spalvų ir audinio apsaugos rekomendacijomis, tačiau mikrobų kontrolei ypač svarbios temperatūra ir skalbimo priemonės. Tyrimai rodo, kad žemos temperatūros skalbimas (30–40 °C) ne visuomet pašalina bakterijas ir grybų sporas, ypač gyvenant su pažeidžiamos sveikatos asmenimis. Siekiant sumažinti mikrobų riziką, verta laikytis šių principų:

Skalbimo ir džiovinimo protokolas

• Kojines išverskite į išvirkščiąją pusę – taip atsivers vidinis paviršius, kuriame telkiasi daugiausia mikrobų
• Naudokite fermentinius skalbiklius, kurie veiksmingai skaido prakaitą ir odos likučius
• Skalbkite ne žemesnėje nei 60 °C temperatūroje, jei tai leidžia audinys ir gamintojo rekomendacijos
• Jei galima skalbti tik žemoje temperatūroje, drabužius papildomai lyginkite gariniu lygintuvu, kad sunaikintumėte likusias sporas
• Sausinkite saulėje – ultravioletinė šviesa naikina mikrobus ir greičiau pašalina drėgmę

Medvilnė ir kiti natūralūs pluoštai dažnai geriau ištveria aukštą temperatūrą, todėl jie tinka ieškantiems apsaugos nuo grybelių. Taip pat svarbu keisti batus, kad spėtų visiškai išdžiūti tarp avėjimų – taip sumažinama nuolatinės kolonizacijos rizika.

Kojinių mikrobiomų reikšmė forensikoje ir tyrimuose

Kojinių mikrobinė bendrija gali išlikti ir atspauduoti aplinkos sąlygas, todėl tampa svarbi tyrinėjant teisėsaugos ir mokslinių tyrimų klausimus. Pavyzdžiui, JAV teismo byloje, ant įtariamojo kojinių rasti dirvožemio mikrobai sutapo su laidojimo vietos mikroflora, o tai padėjo įtariamąjį susieti su konkrečia vieta. Tai iliustruoja teismo mikrobiologijos svarbą – vietovei būdingos mikrobinės bendrijos (dirvožemio bakterijos, augalų mikroorganizmai ir kiti aplinkos žymenys) gali tapti lokalizacijos įrodymais.

Be forensikos, kojinių mikrobiomų tyrimai prisideda prie aplinkos ir medicinos mikrobiologijos plėtros: padeda suprasti buveinės specifiką, stebėti mikroorganizmų perdavimo kelius patalpose ir kurti audinius bei skalbimo technologijas, mažinančias patogenų išlikimą. Tobulinamos antimikrobinės pluošto dangos ir skalbimo priedai, galintys neutralizuoti sporas nekenkiant audiniams ar neskatinant atsparumo.

Ekspertai pabrėžia, kad mūsų kūno ir drabužių mikrobinės ekosistemos yra dinamiškos, ilgaamžės ir informatyvios. Taikant mikrobiomų žinias higienos rekomendacijose, ligoninių protokoluose bei tekstilės gamyboje, galima sumažinti infekcijų dažnį ir pagerinti visuomenės sveikatą.

Išvados

Pėdos ir kojinės sudaro nedidelę, bet biologiškai turtingą buveinę, atspindinčią tiek individualią fiziologiją, tiek aplinkos poveikį. Šiluma, drėgmė ir organinės medžiagos sudaro puikias sąlygas mikrobų augimui – jie gali sukelti kvapą ar net infekciją. Paprasti įpročiai – tinkama pėdų higiena, laidūs audiniai, kasdienis kojinių keitimas, skalbimas aukštoje temperatūroje (kai įmanoma), avalynės džiovinimas – gali sumažinti mikrobinę apkrovą ir infekcijų riziką. Tuo pačiu, kojinių mikrobiomų tyrimai praplečia mūsų žinias apie mikrobinę ekologiją, infekcijų kontrolę ir net teismo mokslą, parodydami, kad mūsų lokalus mikrobinis pasaulis reikšmingas tiek asmeniškai, tiek visuomeniškai.