3 Minuten
Tyrėjai sukūrė pažangią genetinę analizę – poligeninį balą (PGS), kuris reikšmingai pagerina ankstyvą vaikų, turinčių didesnę genetinę riziką aukštesniam kūno masės indeksui (KMI) vėlesniame amžiuje, prognozavimą. Poligeniniai balai apjungia daugybės genetinių variantų mažus poveikius visame genotipe ir taip leidžia įvertinti polinkį į sudėtingus bruožus, tokius kaip KMI. Šis metodas vis plačiau taikomas genetinėje epidemiologijoje ir personalizuotoje medicinoje, kad būtų galima anksčiau identifikuoti asmenis, kuriems praverstų tikslinės ar ankstyvos intervencijos.
Tarptautinis konsorciumas naująjį poligeninį balą sukonstravo remdamasis daugiau kaip 5,1 milijono asmenų viso geno apimties duomenimis – tai vienas didžiausių iki šiol naudotų mokymui poligeninių prognozių rinkinių. Tyrimų komanda savo balą validavo įvairiose nepriklausomose sveikatos kohortose, kuriose buvo tiek nuoseklus KMI matavimas, tiek tiriamųjų genomų informacija. Sukombinavę poligeninį balą su tradiciniais prognozuojančiais veiksniais, mokslininkai įvertino, kiek paveldima genetinė įvairovė gali paaiškinti KMI skirtumus vėlesniais gyvenimo metais skirtingo amžiaus grupėse ir populiacijose.
Rezultatai parodė, kad poligeninis balas leidžia iš anksto įvertinti reikšmingą būsimo KMI variacijos dalį jau ankstyvame amžiuje. Pavyzdžiui, atlikus tyrimus Europos kohortose, nustatyta, jog balas, apskaičiuotas penkių metų amžiaus vaikui, gali paaiškinti apie 35% KMI variacijos 18 metų amžiuje, o apie 17,6% KMI variacijos – vidutinio amžiaus europiečiams. Visgi prognozavimo tikslumas ženkliai skiriasi tarp skirtingų kilmių ir populiacijų: pavyzdžiui, kaimo Ugandos kohortose balas paaiškino tik apie 2,2% KMI variacijos. Tyrėjai tai daugiausia sieja su afrikiečių genomų nepakankama reprezentacija mokymosi duomenyse bei didesniu genetiniu įvairumu Afrikos gyventojų tarpe.
Pastebėta, kad individai, turintys stipresnį genetinį polinkį aukštesniam KMI, dalyvaudami struktūruotose svorio mažinimo programose dažniau numesdavo daugiau svorio per pirmuosius metus, tačiau vėliau dažniau vėl priaugdavo svorio. Tai rodo, jog genetinė rizika nėra visiškai determinuota ir asmenys, turintys didelę poligeninę riziką, gali reaguoti į gyvenimo būdo pokyčius, tačiau ilgalaikiai rezultatai gali būti sudėtingesni.
Nors naujas PGS balas dvigubai tiksliau prognozuoja KMI nei ankstesni metodai, genetika tėra viena iš KMI riziką apsprendžiančių dedamųjų. KMI formuoja ne tik paveldimumas, bet ir aplinkos veiksniai, elgsena, socialinė-ekonominė padėtis bei vystymosi ypatumai. Be to, pats KMI yra ribotas kūno sudėjimo ir sveikatos rodiklis, todėl klinikinėje praktikoje vis dažniau rekomenduojama taikyti papildomus matavimus (pvz., juosmens ir ūgio santykį, DEXA tyrimus).
Reikšminga prognozavimo tikslumo mažėjimas tarp nepakankamai atstovaujamų populiacijų pabrėžia būtinybę įtraukti įvairesnius genominius duomenis, kad poligeniniai testai galėtų būti taikyti teisingai ir nepagilintų jau esamų sveikatos netolygumų.
Artimiausia praktinė galimybė – ankstyvas tikslinės prevencijos taikymas: jei aukštos genetinės rizikos vaikus galima identifikuoti iki penkerių metų, tėvai bei gydytojai įgauna daugiau laiko skatinti sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir palankios aplinkos ugdymą. Šiuolaikiniai sveikatos technologijų įrankiai, skaitmeniniai įrašai ir elgsenos programos gali padėti kurti personalizuotus prevencijos scenarijus. Ateities proveržiai priklausys nuo duomenų bazės plėtros, modelių tikslinimo klinikiniu požiūriu reikšmingiems rezultatams ir tinkamiausių būdų derinti genetinę, socialinę ir aplinkos riziką paieškos.
Ekspertai pabrėžia, kad naujasis poligeninis balas yra svarbus žingsnis link klinikiniu požiūriu veiksmingos nutukimo rizikos genų prognozės. Visgi jie primena, kad prognozės priklauso nuo amžiaus, kilmės ir reikalauja atsakingo taikymo bei dėmesio etikai, informuotam sutikimui bei galimiems psichosocialiniams poveikiams šeimoms.
Apibendrinant, naujasis PGS balas suteikia galingesnį instrumentą ankstyvai vaikų genetinės rizikos dėl didesnio KMI atpažinimui, tačiau ribotumas – ypač netikslumas nepakankamai atstovaujamose populiacijose ir tradiciniai KMI matavimų trūkumai – reikalauja jį naudoti apdairiai, kaip dalį daugiafaktorinio požiūrio, derinant genetiką, aplinką ir elgseną. Tik didinant doumenų įvairovę ir atliekant realios praktikos tyrimus galėsime atsakingai pritaikyti šias genetines prognozes kasdienėje klinikinėje praktikoje ir visuomenės sveikatos strategijose.
Quelle: nature
Kommentare