7 Minuten
Ilgalaikiai COVID‑19 padariniai: daugiau nei besitęsiantis peršalimas
Daugeliui SARS‑CoV‑2 infekcija dabar asocijuojasi su trumpu kvėpavimo takų susirgimu, kuris pasibaigia per kelias dienas. Tačiau reikšminga dalis žmonių patiria tęstinius simptomus, trunkančius gerokai ilgiau nei ūminė fazė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibrėžia ilgalaikį COVID — taip pat vadinamą post‑acute sequelae of SARS‑CoV‑2 infection (PASC) — kaip požymius ir simptomus, kurie išlieka mažiausiai tris mėnesius po pirminės infekcijos. Šie ilgalaikiai padariniai tapo reikšmingu ir sudėtingu pandemijos aspektu.
Klinikiniai tyrimai užfiksavo daugiau nei 200 simptomų, susijusių su ilgalaikiu COVID; dažniausiai skundžiamasi stipriu nuovargiu, kognityvinių funkcijų sutrikimais („protinė migla“) ir dusuliu. Mažiau dėmesio skirta tam, kaip šie simptomai verčiasi į funkcinį praradimą kasdieniame gyvenime. Mūsų neseniai atliktas tyrimas Australijoje siekė kiekybiškai įvertinti šį patiriamo gyvenimo poveikį, naudodamas patikrintas negalios ir gyvenimo kokybės priemones.
Kas yra ilgalaikis COVID ir kiek jis paplitęs?
Ilgalaikis COVID kai kuriuose tyrimuose paveikia apie 6 % žmonių, sirgusių COVID‑19, nors paplitimo įvertinimai skiriasi priklausomai nuo populiacijos, varianto, skiepijimo statuso ir tyrimo metodikos. Kai kuriems pacientams simptomai išnyksta per kelis mėnesius; kitiems — dažnai vadinamiems „long haulers“ — simptomai gali tęstis metus ar ilgiau.
Dėl heterogeninių pasireiškimų ir to, kad simptomai gali stiprėti ir silpnėti, sunku tiksliai įvertinti ilgalaikio COVID populiacinį naštą. Šis kintamumas ankstyvoje pandemijos stadijoje skatino skepticizmą dėl būklės prigimties ir priežasčių. Vis dėlto kaupiami duomenys iš klinikinių kohortų ir gyventojų apklausų dabar rodo reikšmingą ir kartais gilų gyvenimo kokybės sumažėjimą žmonėms su ilgalaikiu COVID — sumažėjimus, palyginamus su žinomomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip lėtinio nuovargio sindromas, insultas, reumatoidinis artritas ir Parkinsono liga.
Tyrimo dizainas ir metodai
Siekiant suprasti funkcinę išeitį Australijos kontekste, apklausėme 121 suaugusį asmenį, gyvenantį su ilgalaikiu COVID, kurių pirminė SARS‑CoV‑2 infekcija įvyko nuo 2020 m. vasario iki 2022 m. birželio. Dauguma respondentų buvo 36–50 metų amžiaus ir savo ūminę ligos fazę tvarkė namuose, o ne ligoninėje. Tyrime naudotos dvi tarptautiniu mastu patvirtintos pacientų praneštos išeities priemonės: Pasaulio sveikatos organizacijos negalios vertinimo tvarkaraštis (WHODAS 2.0) funkcinės negalios kiekybiniam vertinimui pagal įvairias veiklos sritis ir trumpasis gyvenimo kokybės klausimynas (SF‑36).
Šios priemonės pabrėžia paciento balsą ir fiksuoja, kaip simptomai veikia kasdienes užduotis, socialines roles ir emocinę gerovę — sritis, kurių laboratoriniai tyrimai ar vaizdiniai tyrimai negali pilnai atspindėti.
Pagrindiniai rezultatai: negalia ir kasdienis gyvenimas
Apklausos rezultatai buvo išskirtiniai. Ilgalaikį COVID turintys žmonės WHODAS rodikliais pranešė apie funkcinį sutrikimą, viršijantį 98 % Australijos gyventojų. Iš viso 86 % respondentų atitiko rimtos negalios slenkstį, palyginti su maždaug 9 % bendroje populiacijoje. Vidutiniškai dalyviai nurodė sunkumus atlikti kasdienes veiklas apie 27 dienas per mėnesį ir visišką neveiksnumą maždaug 18 dienų per mėnesį.
Pagrindinės savarankiškos priežiūros užduotys — valgymas, apsirengimas — rečiau buvo paveiktos. Tačiau sudėtingesnės veiklos, tokios kaip namų ruoša, darbas apmokamas darbo užmokesčiu ir socialinė veikla, buvo ženkliai sutrikdytos. Daugelis dalyvių galėjo patenkinti esminius poreikius, bet sunkiai prisidėdavo prie namų gyvenimo, darbo vietos produktyvumo ir bendruomeninio dalyvavimo.
Gyvenimo kokybės rodikliai vidutiniškai buvo 23 % žemesni nei populiaciniai normatyvai. Labiausiai paveiktos sritys buvo energija (atitinkanti plačiai paplitusią nuovargį) ir socialinė funkcija (atitinkanti izoliaciją, sumažintą dalyvavimą ir kognityvinius barjerus socialiniams ryšiams).
Gyvenimas su ilgalaikiu COVID gali paversti įprastas veiklas iššūkiu. (Pavel Danilyuk/Pexels/Canva)
Funkcinių rodiklių interpretacija
Lygiavimas su kitomis būklėmis yra svarbus klinikinei ir politinei reakcijai. Negalios laipsnis šioje kohortoje panašus į rodiklius, praneštus insulto ir Parkinsono ligos tyrimuose — ligos, kurios tradiciškai prioritetizuojamos reabilitacijos paslaugoms. Tai pabrėžia, kad ilgalaikis COVID nėra vien tik nepatogumas; daugeliui tai yra iš dalies neįgalinanti multisistemė būklė su matomomis pasekmėmis nepriklausomybei ir dalyvavimui.
Kodėl svarbūs pacientų pranešti rezultatai
Ilgalaikiam COVID trūksta vieno diagnostinio biomarkerio. Dėl to pacientai dažnai praneša, kad klinikai ir sistemos jų simptomus sumažino arba ignoravo. Mūsų analizė parodo, kad paprasti paciento savarankiški atsigavimo vertinimai stipriai prognozuoja tiek negalios, tiek gyvenimo kokybės išeitis. Todėl paciento pranešimai suteikia patikimos, praktiškai pritaikomos klinikinės informacijos ir turėtų būti centriniu vertinimo ir priežiūros planavimo elementu.
Ilgalaikio COVID sukeliamas nuovargis nėra lyginamas su įprastu pavargimu: jis gali pasireikšti kaip staigus dėmesio praradimas vairuojant, negalėjimas palaikyti pomėgių arba atsitraukimas iš socialinių santykių — visi šie atvejai turi saugumo ir psichosocialinių pasekmių.
Nuovargis gali trukdyti darbui, pomėgiams ir santykiams. (KORN V./Quality Stock Arts/Canva)
Pasekmės sveikatos paslaugoms ir politikai
Tarpvalstybiniai tyrimai atspindi mūsų rezultatus: daugišalės analizės rodo panašią negalios naštą ir didesnę praneštą negalią tarp moterų. Ilgalaikio COVID svyruojantis ir multisisteminis pobūdis iššaukia iššūkį tradiciniams vienos disciplinos chroninės priežiūros modeliams. Sveikatos sistemos turi plečiasi už episodinės medicininės priežiūros ribų ir siūlyti integruotas reabilitacijos paslaugas, užimtumo palaikymą ir socialinę priežiūrą.
Praktinės intervencijos apima nuovargio valdymo strategijas, tokias kaip ritmo planavimas (numatytos veiklos‑poilsio ciklos), kognityvinę reabilitaciją dėmesiui ir atminčiai, bei pritaikytas darbo vietos nuostatas (sumažintos valandos, lankstūs darbai, palaipsniui grįžtamojo pobūdžio planai). Taip pat būtinas socialinio sujungimo palaikymas, kad būtų sumažinta izoliacija, kuri didina negalią.
Nepripažinti ir nereaguoti į ilgalaikį COVID rizikuoja padidinti socialines ir ekonomines nelygybes. Parlamento tyrimų duomenys rodo, kad gali būti pažeisti šimtai tūkstančių australų — ypač nepalankiose bendruomenėse — per prarastas pajamas, įtemptus globėjus ir sumažintą prieigą prie paslaugų.
Ekspertės įžvalga
Reabilitacijos medicinos konsultantė dr. Emily Carter pastebi: “Ilgalaikis COVID pasireiškia kaip funkcinio praradimo spektras, kuris dažnai reikalauja tarpdisciplininės priežiūros — kineziterapijos, ergoterapijos, kognityvinės reabilitacijos ir psichologinės paramos. Pacientų patirčių išklausymas yra pirmasis klinikinis žingsnis; struktūrizuoti pacientų pranešti rodikliai tada nukreipia tikslingas intervencijas.”
Rekomendacijos ir tolesni žingsniai
Veiksmai reikalauja trijų susijusių prioritetų: (1) rutininis patikrintų pacientų praneštų išeitinių priemonių naudojimas pirminėje ir specializuotoje priežiūroje; (2) daugiasritinių reabilitacijos kelių kūrimas, integruojantis ritmo strategijas, kognityvinę paramą ir profesinę reabilitaciją; ir (3) politiniai įsipareigojimai finansuoti paslaugas ir darbo apsaugas, kad žmonės galėtų likti ekonomiškai ir socialiai aktyvūs.
Šie žingsniai priklauso nuo klinikinių komandų gebėjimo vertinti gyvenimo patirtį kaip esminius duomenis, o ne kaip anekdotą. Apgalvotas vertinimas, laiku suteikiamos konsultacijos ir lankstūs darbo politikos sprendimai gali padėti atkurti funkciją ir orumą žmonėms, gyvenantiems su ilgalaikiu COVID.
Išvada
Ilgalaikis COVID yra reali ir išmatuojama negalios priežastis daugeliui žmonių. Mūsų tyrimas rodo, kad jo poveikis kasdieniam gyvenimui gali būti palyginamas su tokiomis ligomis kaip insultas ir Parkinsono liga, turint reikšmingas pasekmes darbui, šeimai ir bendruomeniniam dalyvavimui. Ilgalaikio COVID pripažinimas kaip neįgalinčios būklės — pacientų pranešimų patvirtinimas, reabilitacijos paslaugų išplėtimas ir palaikančių darbo bei socialinių politikų įgyvendinimas — bus būtinas mažinant asmeninį skausmą ir užkertant kelią didėjančioms socialinėms nelygybėms.
Ačiū: Nuoširdžiai dėkojame bendraautoriams ir tyrimo bendradarbiams, įskaitant Tanita Botha, Fisaha Tesfay, Sara Holton, Cathy Said, Martin Hensher, Mary Rose Angeles, Catherine Bennett, Bodil Rasmussen ir Kelli Nicola‑Richmond. Tyrimo komandą sudarė Danielle Hitch (Vyresnioji dėstytoja, ergoterapija, Deakin University), Genevieve Pepin (Profesorė, Sveikatos ir socialinės plėtros skyrius, Deakin University) ir Kieva Richards (Dėstytoja, ergoterapija, La Trobe University).
Quelle: sciencealert
Kommentare