4 Minuten
Vizualinis elgesys ir atmintis: naujas diagnostikos užuomina
Tai, kaip žmonės skenuoja ir atrenka vizualines scenas, subtiliai keičiasi su amžiumi ir neurologinėmis ligomis. Naujas Kanadoje ir Vakarų Indijoje veikiančios mokslininkų komandos tyrimas nagrinėjo, ar šie akių judesių pokyčiai galėtų būti atminties sutrikimų ir kognityvinio nuosmukio žymenys. Pasitelkę žvilgsnio sekimo technologijas ir kontroliuojamus vaizdų peržiūros uždavinius, tyrėjai ieškojo sisteminių skirtumų, kaip skirtingo atminties lygio asmenys vizualiai tyrinėja aplinką.
Autoriai praneša, kad prastesnis atminties rezultatas koreliavo su siauresniu, mažiau adaptuotu žvilgsnio elgesio modeliu. Kitaip tariant, dalyviai su blogesne atmintimi linkę pakartotinai koncentruotis į panašias vaizdų sritis ir mažiau įvairiai tyrinėti skirtingas scenas bei pasikartojančius vaizdus. Šie elgesio požymiai pasireiškė net tuomet, kai dalyviai nebuvo gavę papildomų nurodymų, išskyrus laisvą vaizdų peržiūrą, o tai rodo, kad natūralūs žvilgsnio modeliai gali atspindėti pagrindinę smegenų sveikatą.
Tyrimo dizainas ir eksperimentinės detalės
Dalyviai ir žvilgsnio sekimo protokolas
Tyrime palyginti jaunesni ir vyresni suaugusieji, įskaitant savanorius, kuriems nustatytos atmintį ir pažintines funkcijas veikiančios būklės. Visi dalyviai atliko žvilgsnio sekimo užduotis žiūrėdami vaizdų rinkinius. Tyrėjai keitė parodytų nuotraukų skaičių ir vaizdų pasikartojimų dažnį, kad įvertintų tiek pradinį vizualinį atranką, tiek adaptacinius pokyčius pakartotinės ekspozicijos metu.
Matuoti rezultatai
Pagrindiniai rodikliai apėmė žvilgsnio sklaidą (kaip plačiai žiūrovai apžvelgia sceną), fiksacijos taškų kintamumą tarp vaizdų ir tai, kiek asmenys koreguodavo peržiūrą, kai vaizdai vėl pasirodydavo. Mažesnė atminties funkcija siejosi su sumažėjusia sklaida ir vienodesniais žvilgsnio modeliais tarp skirtingų ir pasikartojančių vaizdų, kas rodo mažiau individualizuotas skenavimo strategijas.
Pagrindinės išvados ir mokslinis kontekstas
Tyrimas palaiko vis didėjančius įrodymus, kad akių judesių elgsena yra susijusi su atminties procesais ir smegenų struktūromis, tokiomis kaip hipokampas, regionas, svarbus prisiminimų formavimui ir atgaminimui. Nors autoriai daug nespekuliavo dėl priežastinių mechanizmų, jie pažymėjo, kad jų rezultatai dera su ankstesniais tyrimais, susiejančiais hipokampo funkciją su vizualine ekploracija ir atmintimi pagrįstu žiūrėjimo elgesiu.
Šie rezultatai leidžia manyti, kad natūralūs žvilgsnio metrikai — renkami naudojant santykinai nebrangius žvilgsnio sekimo įrenginius — galėtų papildyti esamus kognityvinius vertinimus. Tokie objektyvūs elgesio žymenys galėtų padėti anksti nustatyti kognityvinį nuosmukį be skubaus rėmimosi neurovaizdavimu ar išsamiais neuropsichologiniais testais. Vis dėlto autoriai įspėja, kad šių atradimų perkėlimui į klinikinį atrankos įrankį reikia didesnių, ilgalaikių tyrimų, kurie nustatytų jautrumą, specifiškumą ir praktinius protokolus.
Reikšmė demencijos aptikimui ir tolimesni tyrimai
Ankstyva demencijos aptikimo gerinimas išlieka pasaulinės svarbos uždaviniu. Keletas naujausių tyrimų identifikavo akių biomarkerius neurodegeneracinėms ligoms, įskaitant struktūrinius ir funkcinius tinklainės pokyčius bei vyzdžio dinamiką, susijusią su Alzheimerio liga. Šis tyrimas prideda elgesio dimensiją: pakeistos akių judesių strategijos gali priešintis arba lydėti atminties praradimą ir galėtų būti sujungtos su kitais žymenimis geresnei ankstyvajai diagnostikai.
Galimi tolimesni žingsniai apima žvilgsnio modelių ilgalaikį stebėjimą, žvilgsnio sekimo derinimą su neurovaizdavimu, siekiant susieti žvilgsnio pokyčius su konkrečiu neuroniniu nykimu, ir standartizuotų užduočių kūrimą klinikinei atrankai.
Eksperto įžvalga
«Akių judesiai yra prieinama langas į pažinimo procesus», teigia Dr. Maria Alvarez, fiktyvi senėjimui skirta pažinimo neuromokslininkė. «Jei šie modeliai patikimai atspindi hipokampo disfunkciją, žvilgsnio sekimas gali tapti nebrangiu papildomu ankstyvos atrankos programų įrankiu. Iššūkis — sukurti tvirtus, generalizuojamus algoritmus, kurie atsižvelgia į individualius skirtumus ir jutiminius veiksnius, tokius kaip regėjimo aštrumas.»
Išvados
Šis tyrimas pateikia įtikinamų įrodymų, kad subtilūs natūralios žvilgsnio modelių skirtumai koreliuoja su atminties rezultatais per smegenų sveikatos continuumą. Sumažėjusi vizualinė ekskursija ir labiau stereotipinis fiksacijų elgesys siejosi su prastesne atmintimi, todėl žvilgsnio sekimas gali tapti praktišku, neinvaziniu įrankiu ankstyvam kognityvinio nuosmukio aptikimui. Reikia papildomų ilgalaikių tyrimų, kad būtų patvirtintos šios metrikos, susietos su konkrečiais neuroniniais pokyčiais ir integruotą jas į klinikinius demencijos atrankos ir stebėsenos srautus.
Quelle: pnas
Kommentare