3 Minuten
Nauji tyrimai su pelėmis rodo, kad motinos mikrobiota gali daryti įtaką smegenų sričiai, susijusiai su streso reguliavimu ir socialiniu elgesiu. Nors išvados yra preliminarios ir grindžiamos tik gyvūnų modeliais, biologiniai panašumai tarp pelių ir žmonių kelia galimybę, kad motinos mikrobai gali turėti įtakos žmogaus prenatalinei smegenų raidai.
Mokslinis kontekstas: motinos mikrobiota ir neurovystymasis
Tyrimas koncentruojasi į hipotalamo paraventrikulinį branduolį (PVN) — neuronų sankaupa, kuri yra esminė kontroliuojant hipotalamo–hipofizės–antinksčių (HPA) ašį, autonomines funkcijas ir socialinį elgesį. Pelėms skirtuose eksperimentuose pakeitus motinos mikrobinio signalo pobūdį pasikeitė ląstelių aktyvumo modeliai PVN vaisiaus raidos metu. Autoriai praneša, kad šie mikrobiniai poveikiai prasideda intrauteriniškai per signalus iš motinos mikrofloros.
Pagrindinės išvados ir apribojimai
Tyrėjai nustatė pastebimus motinos mikrobiotos poveikio PVN organizacijai ir palikuonių elgesiui efektus. Tačiau šie rezultatai gauti iš kontroliuotų pelių tyrimų, todėl jų perkėlimas į žmones lieka neaiškus. Tyrimo autoriai perspėja, kad nors duomenys yra įtikinami, jie reikalauja tolesnio tyrimo, o galutinės išvados apie žmogaus prenatalinę raidą būtų skubotos.
Pasekmės gimdymo praktikoms ir naujagimių sveikatai
Klinikinės praktikos, žinomos kaip trukdančios naujagimių mikrobiniaiems kontaktams — pavyzdžiui, cezario pjūvis ir antibiotikų vartojimas perinataliu laikotarpiu — gali pakeisti mikrobus tarpinančią signalizaciją apie gimdymą. Jei žmonėms egzistuoja panašūs motinos–vaisiaus mikrobiniai keliai, tokie sutrikimai teoriškai galėtų turėti įtakos streso atsakui arba tam tikroms socialinio elgesio sritims vėlesniame gyvenime. Tai pabrėžia būtinybę atidžiai vykdyti tolimesnius tyrimus, siejančius prenatalinę mikrobinę aplinką su ilgalaikiais neurovystymosi rezultatais.
Tolesnės tyrimų kryptys
Nakitos žingsniai apima molekulinių signalų, kuriais motinos mikrobai veikia vaisiaus smegenis, žemėlapio sudarymą, reprodukuojamumo patikrinimą tarp skirtingų rūšių ir tyrimus, ar motinos mikrobiota saugiai koreguojama mityba, probiotikais, prebiotikais ar kitomis klinikinėmis strategijomis. Ankstesnė literatūra jau sieja žarnyno mikrobus su mityba, miegu, alkoholio vartojimu ir bendrąja sveikatos būkle — visi šie kintamieji yra svarbūs kontroliuoti būsimuose tyrimuose.
Eksperto citata
„Mūsų tyrimas rodo, kad mikrobai atlieka svarbų vaidmenį formuojant smegenų sritį, kuri yra lemiama kūno funkcijoms ir socialiniam elgesiui,“ sako Castillo-Ruiz. „Be to, mūsų darbas nurodo, kad mikrobiniai poveikiai prasideda gimdoje per signalizavimą iš motinos mikrobų.“
Pastaba: originalios iliustracijos ir antraštės iš šaltinio buvo išsaugotos.
Išvada
Pelių modelių duomenys rodo, kad motinos mikrobiota gali formuoti vaisiaus smegenų grandines, ypač PVN, su potencialiomis pasekmėmis streso reguliavimui ir socialiniam elgesiui. Nors duomenų perkėlimas į žmones nėra patvirtintas, šios išvados skatina tikslingus klinikinius ir mechanistinius tyrimus apie prenatalinę mikrobinę signalizaciją, gimdymo praktikas ir ankstyvo gyvenimo intervencijas. Tyrimas buvo publikuotas žurnale Hormones and Behavior.
Quelle: sciencealert
Kommentare