5 Minuten
Netikėtas ryšys tarp skrandžio ritmų ir psichinės sveikatos
Naujas tyrimas, atliktas Aarhus universiteto (Danija) ir Vokietijos Žmogaus mitybos instituto mokslininkų, atskleidžia statistiškai tvirtą sąsają tarp lėtų elektrinių ritmų skrandyje ir smegenų veiklos modelių, susijusių su nuotaikos sutrikimais. Naudodami kartu įrašytus smegenų veiklos duomenis iš 209 sričių ir tuo pačiu metu fiksuodami skrandžio elektrinę veiklą 199 suaugusių dalyvių, komanda nustatė, kad netipinai stipri sinchronizacija arba susiejimas tarp skrandžio lėtų bangų ir smegenų tinklų buvo susijęs su didesniu savarankiškai nurodytu nerimu, depresija ir suvokiamu stresu.
Mokslinis fonas: žarnyno–smegenų ašis ir 'antrinės smegenys'
Virškinimo traktas turi tankią neuronų tinklą, vadinamą enteriniu nervų tinklu, kartais vadinamą 'antrinėmis smegenimis'. Jis bendrauja dvikryptiu būdu su centrinę nervų sistemą per kelią, pvz., vaguso nervą, ir humoralinius signalus (hormonai, imuniniai veiksniai, metabolitai). Dauguma tyrimų apie žarnyno–smegenų sąveikas akcentavo mikrobiomos sudėtį ir žemesniojo žarnyno funkciją; šis naujas darbas vietoj to orientuojasi į skrandžio lėtas bangas — nuolatinius, žemos dažnio elektrinius pacemaker signalus, generuojamus skrandžio sienelėje — ir jų laikinį ryšį su smegenų nervine veikla.
Tyrimo dizainas ir pagrindinės išvados
Tyrėjai sujungė viso smegenų vaizdavimo duomenis su skrandžio elektrinio ritmo matavimais, kad apskaičiuotų fazinį susiejimą tarp skrandžio ir smegenų signalų. Psichinę sveikatą vertino patikrintais klausimynais, apimančiais nerimą, depresinius simptomus ir stresą. Visame kohorte stipresnis skrandžio–smegenų susiejimas koreliavo su didesne psichologine našta, tuo tarpu silpnesnis susiejimas atitiko geresnę savarankiškai apibūdintą gerovę. Svarbu pabrėžti, kad rezultatai yra koreliaciniai: duomenų rinkinys nenustato priežastinio kryptingumo ir neidentifikuoja konkrečių mechanizmų, kaip skrandžio ritmai ir nuotaika veikia vienas kitą.
Ką sako tyrėjai
Neuromokslininkas Micah Allen (Aarhus universitetas) pažymi: 'Intuityviai stipresnė kūno ir smegenų komunikacija dažnai laikoma sveika, tačiau šiame duomenų rinkinyje netipinai padidėjęs skrandžio–smegenų susiejimas atrodo susijęs su didesne psichologine našta — galbūt tai sistemos, įtemptos veiklos, ženklas.' Bendraautorė Leah Banellis priduria: 'Ši skrandžio sritis buvo gana apeinama; dauguma darbų koncentruojasi į mikrobiomą ir apatinį žarnyną. Mūsų rezultatai rodo, kad skrandžio ritmai nusipelno daugiau dėmesio tiriant emocinę sveikatą.' Tyrimas publikuotas žurnale Nature Mental Health.
Pasekmės: biomarkeriai, diagnostika ir būsimos intervencijos
Jei rezultatai būtų patvirtinti didesnėse ir įvairesnėse kohortose, skrandžio ritmai galėtų tapti papildomu biomarkeriu, gerinančiu psichinės sveikatos diagnostikos tikslumą ir laiko nustatymą. Objektiniai periferiniai signalai — pavyzdžiui, elektrogastrogramos (EGG) įrašai ar kiti skrandžio pacemaker veiklos matavimai — galėtų padėti aptikti subklinikinę kančią, atskirti persidengiančius psichiatrijos sindromus arba sekti gydymo atsaką.
Ateityje gali būti įmanoma reguliuoti skrandžio grįžtamąjį ryšį į smegenis — pavyzdžiui, taikant neuromoduliaciją, mitybos intervencijas, farmakologiją ar vaguso nervo stimuliaciją — siekiant sumažinti simptomus, tačiau tokios intervencijos kol kas yra spekuliatyvios. Autoriai pabrėžia, kad vaistai, maistas ir kiti gyvenimo būdo veiksniai gali daryti įtaką skrandžio ritmams, todėl šių ryšių supratimas yra svarbus prieš perkeliant išvadas į klinikinę praktiką.
Ribotumai ir tolesni žingsniai
Pagrindiniai ribotumai apima kryžminį dizainą, priklausomybę nuo savarankiškų klausimynų psichinės sveikatos vertinimui ir imties demografinį aprėptį. Mechanizmai, tarpininkaujantys skrandžio–smegenų sinchronijai, lieka neaiškūs: ar skrandžio signalai sukelia pakitusius nervinių tinklų būsenas, ar įtemptos smegenys moduliuoja skrandžio pacemaker veiklą, ar trečias veiksnys veikia abi sritis? Būsimuose tyrimuose reikėtų derinti ilgalaikio stebėjimo dizainus, intervencinius protokolus, daugiašalių centrų kohortes ir mechanistinius gyvūnų tyrimus, kad išaiškintų priežastingumą ir biologinius kelius.
Eksperto įžvalga
Dr. Elena Ruiz, klinikinė neurofiziologė, nedalyvavusi tyrime, komentuoja: 'Stebėjimas, kad periferinės, lėtos oscilacijos tokiame organe kaip skrandis sutampa su centrinės tinklų veikla, yra intriguojantis ir dera su vis didėjančiu kūno–smegenų ciklų pripažinimu. Klinikinės taikomosios reikšmės atžvilgiu mums reikia pakartojamumo ir eksperimentų, kurie manipuliuotų skrandžio ritmais, kad pamatytume, ar keičiasi nuotaikai būdingi rezultatai. Potencialas reikšmingas: neinvaziniai matavimai galėtų vieną dieną papildyti psichiatrinį vertinimą.'
Susijusios technologijos ir tyrimų kryptys
Aukštėjimo įrankiai šioje srityje apima nešiojamą elektrogastrografiją, patobulintus daugiamodalius neurovaizdavimo protokolus, skaičiavimo metodus kryžminiui spektriniam ir faziniam susiejimui analizuoti bei uždaro ciklo neuromoduliacijos metodikas. Integruojant mikrobiomos profiliavimą, autonominės nervų sistemos stebėseną ir uždegimo žymenis bus galima sukurti išsamesnį žarnyno–smegenų dinamikos vaizdą, svarbų psichinei sveikatai.
Išvados
Šis tyrimas pabrėžia anksčiau mažiau įvertintą žarnyno–smegenų ašies aspektą: lėti elektriniai ritmai skrandyje, kurie nuosekliai sutampa su smegenų veikla, gali būti susiję su emociniais būsenomis ir psichikos simptomais. Nors priežastingumas išlieka neaiškus, atradimas atveria perspektyvią kryptį periferinių biomarkerių ir naujų intervencijų nuotaikos sutrikimams plėtrai. Prieš klinikines pritaikymo galimybes reikalingi didesni, ilgalaikiai ir mechanistiniai tyrimai, tačiau darbas pabrėžia, kaip kūno ritmai — iki skrandžio pacemaker lygmens — gali formuoti mūsų psichinį gyvenimą.
Quelle: yahoo
Kommentare