3 Minuten
Mokslinis pagrindas: elgesio skaitymas iš fosilinių dantų
Jau pradėta iš dinozaurų dantų mažiausių išlikusių savybių gauti ekologinius signalus. Mikroskopinis dantų dilimas ir paviršiaus pėdsakai — vadinamoji dantų mikropašveika — fiksuoja, ką ir kaip gyvūnai valgė savo gyvenimo metu. Jungdami aukštos skiriamosios gebos danties paviršiaus analizę su tiksliu skirtingų danties sričių mėginių paėmimu, mokslininkai gali atsekti mitybos strategijas, sezoninius judėjimus ir net buveinių pasidalijimą tarp kartu gyvenusių rūšių.
Metodai ir pagrindiniai rezultatai
Vienas iš ryškiausių šio tyrimo pasiekimų yra gebėjimas susieti mikroskopinius dilimo raštus su didelio masto elgsena. Kaip aiškina Emanuelis Tschoppas, šie smulkūs pėdsakai leidžia paleontologams daryti elgsenos išvadas apie milžiniškus išnykusius gyvūnus: nustatyti migracijos kelius, mitybos specializaciją ir nišų naudojimą. Komanda taip pat nustatė, kad dilimo parašai skiriasi priklausomai nuo danties srities — bukalinio (šoninio) paviršiaus ir okliūzinio (kramtymo) paviršiaus — todėl analizėse atsižvelgiama į tas pozicines skirtis, kad būtų išvengta šališkumo.
Pasekmės biologinei įvairovei ir paleoekologijai
Šis darbas viršija atskirų rūšių ribas. Jis suteikia sistemą paleoekologinėms hipotezėms tikrinti — pavyzdžiui, nišų pasidalijimui, klimato nulemtiems mitybos pokyčiams ir konkurencijos vengimui fosilinėse bendruomenėse. „Mes parodome, kad ekologiniai principai, tokie kaip nišų formavimasis ir migracijos elgsena, buvo svarbūs ne tik šiandien, bet ir prieš 150 milijonų metų,“ teigia Winkleris. Tschoppas pabrėžia, kad tokie elgsenos skirtumai skatina biologinę įvairovę: Morrisono formacijos sauropodai pasiekė didelę rūšių įvairovę, nes skirtingos rūšys išnaudojo skirtingas mitybos nišas.
Žvelgiant į priekį: duomenų bazės ir klausimų plėtra
Tyrimų programa tęsiasi. Planuojami darbai nagrinės ontogenetinius mitybos pokyčius — ar jaunikliai ir suaugusieji valgė skirtingai — ir kaip salinės nykštukinės rūšys prisitaikė prie mitybos, pavyzdžiui, Europasaurus iš Žemutinės Saksonijos. Tyrėjas Saleiro rengia išplėstą duomenų bazę apie Portugalijos dinozaurų faunas, kuri apims kelias žolėdžių linijas. Kaip pažymi Winkleris, metodo tobulinimas ir naujų mėginių pridėjimas nuolat gerina skiriamąją galią: „Kiekvienas naujas dantis prideda dar vieną galvosūkio detalę.“ Tschoppas priduria, kad paleontologijos, šiuolaikinio vaizdavimo ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo derinys atveria naujas duris į senovines ekosistemas.
Susijusios technikos ir ateities perspektyvos
Dantų mikropašveika dažnai derinama su izotopų analize, 3D paviršiaus žemėlapiu ir biomechaniniu modeliavimu, kad būtų galima tiksliau nubrėžti mitybą ir buveinių naudojimą. Tobulėjant skenavimo mikroskopijai, automatinei paviršių klasifikacijai ir didesnėms palyginamosioms duomenų bazėms, bus galima aiškiau rekonstruoti ekologiją ir patikrinti sezoninę migraciją, nišų sutapimus bei bendruomenės struktūrą skirtingais geologiniais laikotarpiais ir regionuose.
Eksperto įžvalga
Dr. Laura Chen, paleoekologė, nedalyvavusi tyrime, komentuoja: „Mikroskopinių dilimo raštų susiejimas su elgsena yra viena perspektyviausių paleontologijos naujovių. Kartu su izotopais ir stratigrafiniu kontekstu šios metodikos leidžia atkurti ne tik ką dinozaurai valgė, bet ir kur bei kada jie judėjo senovinėse kraštovaizdžiuose.“
Išvados
Mikroskopinė dantų dilimo analizė keičia mokslininkų supratimą apie dinozaurų ekologiją. Valdami pozicinius skirtumus ant dantų ir plečiant palyginamąsias duomenų bazes, tyrėjai gali nustatyti migracijos modelius, mitybos specializacijas ir nišų pasidalijimą, kurie palaikė įvairias bendruomenes — tai atskleidžia, kad daugelis šiandien žinomų ekologinių procesų veikė jau prieš 150 milijonų metų.
Quelle: scitechdaily
Kommentare