4 Minuten
2025 m. rugsėjo 7–8 naktį pilnasis Mėnulio užtemimas pavers pilną Mėnulį sodriai raudonu daugeliui stebėtojų didelėje Žemės dalyje. Šis reiškinys — ilgiausias pilnasis Mėnulio užtemimas nuo 2022 m. — suteiks maždaug 82 minutes visiškumo, per kurias Mėnulis įgauna būdingą „kraujinio“ raudonio spalvą, davusią šiam gamtos stebuklui populiarų pavadinimą. Užtemimas bus plačiai matomas Australijoje, Azijoje, Afrikoje ir Europoje, todėl daugiau nei 7 milijardai žmonių bus galimai jį stebėti; apie 6,2 milijardo bus tokioje pozicijoje, kad pamatytų visišką fazę nuo pradžios iki pabaigos.
Kada ir kur stebėti
Visas užtemimas truks apie penkias su puse valandos, prasidėdamas 15:28:25 GMT ir pasibaigdamas 20:55:08 GMT. Visiškumo periodas — kai Mėnulis visiškai patenka į Žemės umbrą ir atrodo raudonas — vyks nuo 17:30:48 GMT iki 18:52:51 GMT (apie 1 val. 22 min.).
Matomumas yra palankus didelėje Rytų pusrutulio dalyje. Stebėtojai Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Australijoje matys užtemimą iš dalies arba visiškai. Amerikos žemynas daugiausia bus apšviestas dienos šviesa ir praleis renginį, nors Havajai, dalis Alaskos ir nedidelė Brazilijos dalis gali pamatyti dalinį užtemimą mėnulio kylant arba leidžiantis.
Diagrama, rodanti, kur pasaulyje užtemimas bus matomas. Šviesiausios sritys suteikia geriausią vaizdą; tamsiausios sritys visiškai nematys. (NASA)
Norėdami konvertuoti GMT į vietinį laiką, pasinaudokite internetiniu laiko keitikliu arba įveskite savo vietą timeanddate.com. Planuokite būti lauke ir pasiruošę šiek tiek prieš nurodytus laikus: mėnulio užtemimai juda lėtai per dangų, tačiau debesys ir horizonto kliūtys gali apriboti matomumą.
Mokslinis paaiškinimas: kodėl Mėnulis parausta
Pilnasis Mėnulio užtemimas įvyksta, kai Žemė patenka tiesiai tarp Saulės ir Mėnulio, ir Mėnulis patenka į Žemės šešėlį (toks išsidėstymas vadinamas sizigija). Nors Žemė blokuoja tiesioginę saulės šviesą, dalis jos yra lūžtama ir filtruoja per Žemės atmosferą bei pasiekia Mėnulio paviršių. Trumpesnės (mėlynos) bangos atmosferoje sklaidosi stipriau; ilgesnės (raudonos) bangos yra sulenkiamos link Mėnulio. Rezultate matome oranžinių iki sodriai raudonų atspalvių spektrą — tą patį fizinį procesą, kuris paraudina saulėlydžius ir saulėtekis (Reyleigh sklaida ir atmosferos lūžis).
Stebėjimo patarimai ir mokslinė reikšmė
Mėnulio užtemimai yra saugūs stebėti plikomis akimis ir puiki proga visuomeniniam švietimui bei mėgėjų astronomams. Geriausiam potyriui rinkitės tamsią vietą su laisvu horizonto matymu ten, kur Mėnulis bus renginio metu. Žiūronai arba mažas teleskopas leis įžiūrėti paviršiaus detales ir spalvų gradientus; DSLR ant trikojo su kelių sekundžių ekspozicijomis gali užfiksuoti raudonus tonus. Kadangi mėnulio užtemimai yra matomi iš plačių Žemės zonų vienu metu, jie taip pat naudingi edukacinėms demonstracijoms apie Žemės atmosferą ir orbitinę geometriją.
Mėnulio užtemimai vyksta maždaug du kartus per metus įvairiomis formomis (penumbralinis, dalinis, pilnasis) ir yra susiję su saulės užtemimais per Žemės, Mėnulio ir Saulės išsidėstymą. Mėnulio užtemimas visuomet įvyksta maždaug dvi savaites prieš arba po saulės užtemimo; šiuo atveju dalinis saulės užtemimas įvyks 2025 m. rugsėjo 21 d., tačiau jis bus matomas tik iš Naujosios Zelandijos, kai kurių Pietų ašigalio sričių, kai kurių Ramiojo vandenyno salų ir siauro Australijos rytinės pakrantės ruožo.
Eksperto įžvalga
„Pilnieji mėnulio užtemimai suteikia tiek įspūdingą vizualinį vaizdą, tiek paprastą laboratoriją atmosferinei optikai“, — sako dr. Lena Ortega, planetų mokslininkė Žemės ir kosmoso tyrimų institute. „Tiksli užtemusio Mėnulio spalva ir ryškumas gali kisti priklausomai nuo pasaulinių atmosferos sąlygų — pavyzdžiui, pastarųjų Vulkaninių pelenų ar plačiai paplitusių aerozolių buvimas gali sustiprinti raudonį. Stebėtojams tai reta proga plikomis akimis matyti planetinius procesus.“
Išvada
2025 m. rugsėjo 7–8 d. pilnasis Mėnulio užtemimas yra pasaulinės reikšmės astronominis įvykis: ilgiausias visiškumo periodas nuo 2022 m., plačiai matomas apgyvendintuose žemynuose ir saugus bei prieinamas tiek atsitiktiniams stebėtojams, tiek mėgėjų astronomams. Nesvarbu, ar esate patyręs dangoraižis stebėtojas, ar tiesiog smalsus — pasižymėkite datą, pasitikrinkite vietinį laiką ir orų prognozę, ir apsvarstykite galimybę naudoti žiūronus ar fotoaparatą užfiksuoti lėtai kintančius mūsų palydovo atspalvius, kai jis pereina per Žemės šešėlį.
Quelle: sciencealert
Kommentare