6 Minuten
Kačių kognityvinė disfunkcija ir kodėl tai svarbu
Kačių kognityvinė disfunkcija (KKD), dažnai vadinama kačių demencija, yra su amžiumi susijęs kognityvinių gebėjimų mažėjimas, kuris daugiausia pasireiškia elgesio ir funkcijų pokyčiais. Naujausi lyginamieji darbai pabrėžia panašumus tarp kognityvinio nuosmukio katėse ir žmonėse, kas rodo, kad panašūs patologiniai mechanizmai gali lemti simptomus skirtingose rūšyse. Kadangi savininkai ir veterinarai gali pagerinti sergančios katės gyvenimo kokybę ankstyvu atpažinimu ir intervencija, svarbu žinoti būdingus požymius ir valdymo galimybes.
KKD yra dažna senstančių kačių problema. Stebėjimo tyrimai rodo, kad kognityvinių sutrikimų požymiai tampa vis dažnesni su amžiumi — daugelis kačių rodo pastebimus pokyčius jau ankstyvame ar viduriniame paauglystės amžiuje, o kai kurie su demencija susiję elgesiai pasitaiko net nuo septynių metų amžiaus atskiruose gyvūnuose. Savininkų apklausos taip pat nurodo, kad reikšminga dalis vidutinio amžiaus ir vyresnių kačių demonstruoja vieną ar kelis elgesio požymius, atitinkančius kognityvinį nuosmukį.
Kaip atpažinti 8 dažniausius kačių demencijos požymius
Elgesio pokyčiai dažniausiai yra pirmasis signalas, kad katė gali vystytis kognityvinę disfunkciją. Žemiau pateikti aštuoni požymiai dažnai pranešami veterinarijos gydytojų ir savininkų; jie nėra išimtiniai demencijai, tačiau reikalauja veterinarinio įvertinimo, kad būtų atmestos kitos priežastys.
1. Padidėjęs arba pasikeitęs miaukimas
Perdėtas miaukimas, kaukimas arba kviestinis garsas — ypač naktį ar neįprastose situacijose — gali reikšti sumišimą, dezorientaciją ar nerimą, susijusį su kognityviniu nuosmukiu.
2. Pasikeitęs socialinis elgesys
Kai kurios katės tampa labiau priklausomos ir dažniau ieško dėmesio; kitos atsitraukia, atrodo dirglios arba nebeatpažįsta pažįstamų žmonių. Pasikeitimai, kaip katė bendrauja su žmonėmis ar kitais augintiniais, yra svarbūs įspėjamieji ženklai.
3. Sutrikęs miego ir budrumo ciklas
Bendras modelis — dienomis mieguistumas ir naktinis neramumas: daugiau miego dieną ir vaikščiojimas, garsiniai pranešimai arba aktyvumas naktį.
4. Nekokybiškas tualeto naudojimas arba pakitę kraiko dėžutės įpročiai
Naujas šlapinimasis ar tuštinimasis už kraiko dėžutės gali būti susijęs su kognityviniu nuosmukiu, tačiau tai taip pat gali rodyti šlapimo takų, virškinimo ar judėjimo sutrikimus, todėl būtinas diagnostinis ištyrimas.
5. Dezorientacija ir užstrigimas
Katės gali atrodyti pasimetusios pažįstamose vietose, žiūrėti į sienas, užstrigti už baldų arba eiti neteisinga durų puse — tai elgesys, atitinkantis erdvinę dezorientaciją.
6. Pokyčiai aktyvume ir savęs priežiūroje
Kai kurios katės mažiau žaidžia ir tyrinėja arba praranda susidomėjimą savęs priežiūra, pvz., kailio priežiūra; kitos gali tapti neįprastai neramios arba hiperaktyvios.
7. Padidėjęs nerimas arba baimingumas
Situacijos, kurios anksčiau buvo ramios — pažįstami žmonės, namų garsai ar kambariai — gali sukelti slėpimąsi, prisirišimą arba vengimą.
8. Mokymosi ir atminties problemos
Katė su kognityviniu nuosmukiu gali nesugebėti atlikti anksčiau išmoktų užduočių, sunkiai rasti maisto dubenėlį ar kraiko dėžutę ir jai sunkiau įsisavinti naujas rutiną.
Diagnozė: kitos priežastys ir paplitimo supratimas
Daugelis KKD klinikinių požymių sutampa su kitomis su amžiumi susijusiomis ligomis, tokiomis kaip artritas, lėtinė inkstų liga, hipertireozė, skausmo būklės, jutimo praradimas (regėjimo ar klausos) ir šlapimo takų ligos. Veterinaras paprastai atliks išsamų fizinį tyrimą, kraujo tyrimus, šlapimo analizę ir, prireikus, vaizdinimus, kad atmestų gydomas medicinines priežastis prieš diagnozuodamas kačių kognityvinę disfunkciją.
Tyrimai apie kačių demenciją yra ribotesni nei apie žmones ir šunis. Daug dabartinių klinikinių rekomendacijų kelia iš lyginamosios neurologijos ir duomenų iš kitų rūšių. Paplitimo įvertinimai skiriasi priklausomai nuo tyrimo, tačiau kognityviniai pokyčiai plačiai pripažįstami kaip dažna senėjimo dalis katėms.
Priežiūros strategijos: aplinka, praturtinimas ir mityba
Išgydyti KKD nėra, tačiau taikomos priemonės gali sulėtinti simptomų progresavimą ir pagerinti gerovę.
- Aplinkos praturtinimas: katėms su lengvu ar vidutinio laipsnio sutrikimu didesnė protinė ir fizinė stimuliacija gali skatinti nervinį atsparumą. Interaktyvios žaislai imituojantys medžioklę, maisto galvosūkiai, kvapų praturtinimas ir prižiūrimas tyrinėjimas (pvz., slėpynių žaidimai) palaiko kognityvinį įsitraukimą.
- Pastovumas ir saugumas: laikykite maitinimo vietas, kraiko dėžutes ir poilsio zonas stacionariose vietose. Sumažinkite pavojus, kur gali įstrigti dezorientuota katė, ir sukurkite ramius slėptuves nerimastingoms katėms.
- Mitybinė parama: dietos ar papildai, turintys antioksidantų (vitaminai E ir C), omega-3 riebalų rūgščių ir kitų neuroapsauginių maistinių medžiagų, siūlomi siekiant sumažinti neuroinflammation ir oksidacinį stresą. Vis dėlto kontroliuoti tyrimai katėms yra reti. Svarbu: papildai, sukurti šunims, neturi būti skiriami katėms — tam tikros medžiagos (pavyzdžiui, alfa-lipoinė rūgštis) gali būti toksiškos felinams.
- Priderintas pokytis: nors stimuliacija daugeliui kačių padeda, radikalūs aplinkos pokyčiai gali pabloginti nerimą stipriai sutrikusiems gyvūnams. Prisitaikykite prie kognityvinio nuosmukio sunkumo ir stebėkite elgesio reakcijas.
Ateities tyrimų kryptys apima felinams pritaikytų nutraceutikų patikrinimą, elgesio atrankos priemonių kūrimą pirminėje priežiūroje ir biomarkerių arba neurovaizdavimo koreliatų, susijusių su kačių kognityvine patologija, tyrimą.
Ekspertės įžvalga
Dr. Maria Gonzales, DVM, DACVIM (Neurologija) — "Mano praktikoje matau vis daugiau vyresnių kačių su subtiliais elgesio pokyčiais, kuriuos šeimos kartais atmeta kaip „tiesiog senėjimo požymius“. Ankstyvas veterinarinis įvertinimas yra esminis, nes daugelis gydomų būklių gali imituoti demenciją. Jei tikėtina KKD, maži ir nuspėjami namų pakeitimai — struktūrizuotos žaidimo sesijos, kvapų praturtinimas ir nuoseklūs rutinai — dažnai turi matomą naudą tiek katėms, tiek savininkams. Reikia daugiau tyrimų, skirtų felinams pritaikytoms terapijoms, tačiau pragmatiškas valdymas gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę."
Praktiniai žingsniai savininkams
Jei pastebėjote bet kurį iš aštuonių įspėjamųjų požymių, susitarkite vizitui pas veterinarą dėl išsamaus patikrinimo. Veskite elgesio dienoraštį, pažymėdami, kada atsiranda požymiai, pokyčius apetite, mobilume ar jutiminėje funkcijoje bei bet kokius naujus vaistus. Kartu su veterinaru sudarykite etapais paremtą planą, apjungiantį medicininių priežasčių paneigimą, aplinkos modifikacijas ir saugius mitybos pasirinkimus.
Išvados
Kačių kognityvinė disfunkcija yra dažna, su amžiumi susijusi būklė, pasireiškianti progresiniais elgesio, miego, socialinio bendravimo ir erdvinės orientacijos pokyčiais. Ankstyvas atpažinimas ir daugiadisciplininis požiūris — veterinarinis įvertinimas siekiant atmesti kitas ligas, aplinkos praturtinimas ir atsargi mitybinė parama — gali sumažinti simptomų naštą ir išsaugoti gyvenimo kokybę sergančioms katėms. Su tyrimų plėtra galime tikėtis aiškesnių diagnostikos priemonių ir daugiau įrodymais pagrįstų intervencijų, pritaikytų būtent felinų neurologijai.
Quelle: sciencealert
Kommentare