4 Minuten
Tris dešimtmečius apimanti populiacijos lygio stebėjimo studija Ontarijuje, Kanada, rodo nedidelį ryšį tarp kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimų prieš pastojimą ir nežymių padidėjimų rizikos patirti nėštumo netekimą ir įgimtų anomalijų. Analizė apėmė daugiau nei 5 milijonus nėštumų ir teikia svarbius duomenis klinikams, pacientams ir sveikatos sistemoms, vertinančioms diagnostinės naudos ir teorinės radiacijos žalos santykį.
Tyrimo dizainas ir pagrindinės išvados
Tyrėjai išnagrinėjo sveikatos įrašus nuo 1992 iki 2023 m., kuriuose buvo įtraukti 5 142 339 nėštumai, iš kurių 3 451 968 baigėsi gyvu gimimu. Pacientai buvo suskirstyti pagal KT skenų skaičių per priešpastojiam laikotarpį ir palyginti su tais, kurie KT neturėjo.
Pagrindiniai santykiniai ryšiai buvo:
- Nėštumo netekimas: +8% po vieno KT, +14% po dviejų KT ir +19% po trijų ar daugiau KT, palyginti su jokių priešpastojių KT.
- Įgimtos anomalijos: +6% po vieno KT, +11% po dviejų KT ir +15% po trijų ar daugiau KT.
Šie procentai reiškia santykinius padidėjimus. Pavyzdžiui, jei bazinė nėštumo netekimo rizika yra 10%, 19% santykinis padidėjimas pakeistų absoliučią riziką iki maždaug 11,9%.
Interpretacija, mišomieji veiksniai ir dozių svarstymai
Šis tyrimas yra stebėjamasis ir rodo koreliacijas, bet ne priežastinį ryšį. Pacientai, kuriems atliekami KT skenai, dažnai tiriami dėl reikšmingų klinikinių problemų — traumų, įtariamo piktybinio naviko ar kitų sisteminių ligų — kurios pačios gali padidinti nėštumo riziką. Tokios būklės kaip diabetas, hipertenzija ar rūkymas yra dažnesnės tarp kai kurių KT pacientų ir gali veikti kaip mišomieji veiksniai.
Tyrėjai taip pat analizavo, kurios anatomijos sritys buvo skenuojamos. Įdomu, kad rizikos padidėjimo modelis buvo panašus tiek galvos, tiek dubens KT atveju. Kadangi dubens KT žymiai didina radiacijos dozę reprodukcijos organams palyginti su galvos KT, ši išvada rodo, kad vien tik radiacijos dozė greičiausiai nepaaiškina viso ryšio. Kaip pažymėjo išorinis biomedicinos inžinierius, panašūs rizikos padidėjimai skirtingose skenavimo vietose sustiprina galimybę, jog pagrindinė sveikatos būklė, o ne vaizdinimo dozė, yra daugumos signalo priežastis.
Klinikinės pasekmės ir vaizdinimo alternatyvos
Atsargus klinikinis sprendimas išlieka esminis. Absoliutiniai padidėjimai pranešti yra maži atskiram pacientui, tačiau kumuliacinis arba pasikartojantis tyrimų naudojimas gali būti reikšmingas populiacijos mastu. Ten, kur tai klinikinai tinkama, gydytojai turėtų pirmenybę teikti mažesnės arba nejonizuojančios spinduliuotės alternatyvoms — ultragarsui ir magnetinio rezonanso tomografijai (MRT) — ypač jaunesniems pacientams ir kai diagnostinis naudingumas yra palyginamas.
Tuo pačiu metu reikšmingos būklės nediagnozavimas gali sukelti kur kas didesnę riziką motinai ir vaisiui nei teorinis KT susijęs radiacijos pavojus. Sprendimus todėl reikėtų individualizuoti, subalansuojant diagnostinę būtinybę, alternatyvias metodikas ir laiką, susijusį su planuojamu pastojimu. (Bethesdos jūrų pajėgų medicinos centras, Merilendas, ligoninė)
Tyrimų kontekstas ir publikacija
Tyrimas papildo literatūrą, nagrinėjančią medicininio vaizdinimo radiacijos ilgalaikį poveikį populiacijai. Jis paskelbtas žurnale Annals of Internal Medicine ir sustiprina ankstesnius raginimus riboti nereikalingą KT naudojimą, pripažįstant jo svarbų vaidmenį ūminėje ir diagnostinėje priežiūroje.
Ekspertės įžvalga
Dr. Lena Morales, fiktyvi motinos ir vaisiaus medicinos specialistė: "Šis didelis administracinių duomenų tyrimas kelia svarbius klausimus visuomenės sveikatos politikai ir klinikinei praktikai, bet neturėtų atgrasyti nuo būtinų tyrimų. Atvejui individualiai svarbiausia diagnozuoti ir valdyti esamą būklę — naudoti ultragarsą ar MRT, kai tai kliniciškai lygu, ir skirti KT tik ten, kur jis pakeičia skubų gydymą. Kai KT yra nurodytas, gera praktika yra dokumentuoti informuotą diskusiją apie naudas ir rizikas."
Išvada
30 metų provincijos masto analizė Ontarijuje nustatė nedidelius santykinius nėštumo netekimo ir įgimtų anomalijų padidėjimus, susijusius su didesniu priešpastojimo KT skenų skaičiumi. Absoliutus pokytis daugumai asmenų yra mažas, o likusieji mišomieji veiksniai — sveikatos būklės, paskatinusios vaizdinimą — greičiausiai prisideda reikšmingai. Gydytojai turėtų toliau mažinti nereikalingą KT poveikį, teikti pirmenybę nejonizuojančiam vaizdinimui, kai tinka, ir pirmenybę teikti diagnostiniams sprendimams, kurie apsaugo motinos ir vaisiaus sveikatą.
Quelle: sciencealert
Kommentare