5 Minuten
Santrauka ir pagrindinis radinys
Žmonių burnoje dažnai gyvenančios bakterijos buvo aptiktos koronarinėse arterijų aterosklerozinėse plokštelėse, o jų buvimas yra stipriai susijęs su sunkia koronarine liga ir mirtinais miokardo infarktais, rodo naujas tyrimas, kurį vedė Tampere universiteto (Suomija) mokslininkai. Tyrimas analizavo arterijų plokšteles daugiau nei 200 pacientų, sergančių koronarine arterijų liga, ir rado burnos mikrobų DNR bei struktūrinį jų buvimą plokštelių branduoliuose, kas reiškia galimą tiesioginį burnos bakterijų vaidmenį plokštelių destabilizavime ir plyšime.
Tyrimo dizainas ir mokslinis kontekstas
Aterosklerozė — progresuojantis riebalų, cholesterolio, kalcio ir ląstelių nuosėdų kaupimasis arterijų sienelėse — išlieka pagrindine miokardo infarkto (širdies priepuolio) priežastimi. Dešimtmečius epidemiologiniai tyrimai siejo prastą burnos sveikatą ir periodonto ligas su didesne širdies ir kraujagyslių rizika, tačiau aiškus mechanistinis ryšys iki šiol buvo sunkiai nustatomas.
Tiriant, ar burnos mikrobai gali kolonizuoti koronarinės plokšteles, tyrėjų komanda surinko koronarinės atheromos mėginius iš dviejų grupių: 121 asmens, mirusio staiga, ir 96 pacientų, kuriems chirurgiškai buvo pašalintos obstrukcinės plokštelės. Mėginiai buvo tiriami kiekybiniu polimerazės grandinės reakcijos (qPCR) metodu, siekiant aptikti mikrobinę DNR, imunohistochemija — lokalizuoti mikrobų baltymus ir toksinus, bei transkriptomika — matuoti mikrobų ir šeimininko genus audinyje.
Šios papildančios molekulinės ir histologinės technikos atskleidė bakterijų biofilmus — struktūruotas mikroorganizmų bendruomenes, įtvirtintas apsaugančiame išoriniame matrikse — įsiterpusius į daugelio plokštelių lipidinį branduolį. Viridans streptokokai, burnoje ir dantų biofilmuose dažnai randama streptokokų grupė, buvo vienintelė dažniausiai nustatyta linija — aptikti maždaug 42% plokštelių abiejuose mėginių rinkiniuose (42.1% staigaus mirties plokštelių; 42.9% chirurginių plokštelių).
Išvados, interpretacija ir galimi mechanizmai
Microskopiniai vaizdai ir molekuliniai požymiai rodė, kad bakterijų biofilmai lokalizuoti giliai plokštelių branduoliuose, kur jie gali būti apsaugoti nuo įprastos imuninės stebėsenos. Tyrėjai praneša apie stiprią koreliaciją tarp burnos bakterijų buvimo ir klinikinių rezultatų: pažengusi aterosklerozė, mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir miokardo infarktas — ypač atvejai, susiję su plokštelių plyšimu.
Siūlomas mechanizmas teigia, kad gulintys (dormantiniai) bakterijų biofilmai plokštelėje gali ilgai būti kliniškai nepastebimi, kol antrinis dirgiklis — pavyzdžiui, sisteminė infekcija, kvėpavimo takų virusai, mitybos sukeltos medžiagų apykaitos permainos arba streso hormonų, tokių kaip norepinefrinas, staigūs šuoliai — sukelia vietinę uždegiminę reakciją. Toks uždegimas gali susilpninti fibrininį gaubtą arba destabilizuoti lipidinį branduolį, išprovokuodamas plokštelės plyšimą ir ūmų koronarinį trombozę.
Kaip teigia tyrimo autoriai: "Perėjimą nuo stabilios minkštos širdies arterijos atheromos prie pažeidžiamos, plyšimui jautrios koronarinių plokštelės gali prisidėti lėtinė bakterinė infekcija, pasireiškianti kaip gulintis biofilmas, kuris kolonizuoja atheromos lipidinį branduolį ir sienelę bei vengia imuninės detekcijos." Šis darbas atveria diagnostikos ir prevencijos galimybes, orientuotas į mikrobinius veiksnius, didinančius plokštelių pažeidžiamumą.
Bakterijų biofilmas (raudona) rastas koronarinės arterijos plokštelėje. (Pekka Karhunen tyrimų grupė / Tampere University)
Prevencijos, diagnostikos ir tolimesnių tyrimų reikšmė
Jei šie rezultatai bus patvirtinti ir išplėsti, jie gali pakeisti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos strategijas, integruojant burnos mikrobiologiją bei antimikrobines ar biofilmams taikomas priemones į rizikos vertinimą. Būsimi tyrimai turi atsakyti į esminius klausimus: kaip burnos mikrobai persikelia iš burnos į arterinį audinį; kurios rūšys arba štamai yra patogeniškiausi plokštelėse; kokie šeimininko veiksniai leidžia biofilmams išlikti; ir kokie stimulai verčia gulinčius biofilmus pereiti į aktyvias, uždegimines pažaidas.
Diagnostika galėtų plėstis ir į molekulinį cirkuliuojančios bakterijų DNR bei biofilmo aktyvumo biomarkerių tyrimą, o prevencinės priemonės gali akcentuoti geresnę burnos higieną, periodonto gydymą ir taikytas antimikrobines ar prieš-biofilmines terapijas. Svarbu pabrėžti visuomenės sveikatos žinutę, kad burnos sveikata yra neatsiejama nuo kardiovaskulinės sveikatos.
Ekspertų įžvalga
Dr. Emma Rhodes, kardiovaskulinės mikrobiomos tyrėja (fiktyvi), komentuoja: "Šis tyrimas pateikia įtikinamus molekulinius įrodymus, kad burnos mikrobai gali gyventi plokštelių branduoliuose. Nors priežastingumas reikalauja papildomų tyrimų, duomenys rodo, kad burnos infekcijas reikėtų vertinti kaip koreguojamą širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnį. Ateities atsitiktinių imčių tyrimai, tiriantys periodonto gydymų ir biofilmų nukreiptų terapijų poveikį, bus būtini norint nustatyti klinikinę naudą."
Jos požiūris pabrėžia pragmatišką kelią į priekį: integruoti odontologinę priežiūrą į širdies rizikos valdymą ir vykdyti transliacinius tyrimus, siekiant pereiti nuo asociacijos prie intervencijų.
Išvados
Tampere universiteto tyrimas papildo svarbiais molekuliniais ir histologiniais įrodymais, siejančiais burnos bakterijas — ypač viridans streptokokus — su pažeidžiamomis koronarinėmis plokštelėmis ir mirtinais širdies priepuoliais. Nustatydami gulintį bakterijų biofilmą aterosklerozinių pažeidimų branduolyje, šis darbas atkreipia dėmesį į praktiškai taikomą sankirtą tarp dantų sveikatos, mikrobiologijos ir kardiologijos. Reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų patvirtintas priežastingumas, ištirtos perdavimo kelios ir įvertintos prevencinės ar terapinės strategijos, nukreiptos į mikrobinius biofilmus, mažinant ūmių koronarinio įvykių naštą.
Quelle: sciencealert
Kommentare