5 Minuten
Daugą XX a. Neandertaliečiai buvo vaizduojami kaip primityvūs homininai, neturintys kognityvinių sugebėjimų simboliniam mąstymui ir sudėtingai kultūrai. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius šis vaizdas smarkiai pasikeitė: archeologai ir paleoantropologai randa vis daugiau įrodymų, kad Neandertaliečiai gamino ir naudojo papuošalus, pigmentus bei abstrakčius ženklus. Atrasta nudažytų kriauklių ir pakabukų, geometrinių motyvų ir rankų trafaretų Pietų Iberijos urvuose, taip pat kitų paprastų, bet tikslingų ženklų ant uolų paviršių.
Naujas tyrimas prideda intriguojantį elementą prie šio besivystančio vaizdo: tyrėjai identifikavo taktilinį pėdsaką ant uolos iškilumo, kuris galėtų atspindėti Neandertaliečio prisilietimą arba sąmoningą kontaktą su senovinės uolos „veido“ bruožu. Jei šis ženklas interpretuojamas kaip tikslingas veikimas, o ne atsitiktinis nusidėvėjimas, toks taktilinis kontaktas stiprina išvadą, kad Neandertaliečiai užsiiminėjo simbolinėmis arba socialiai reikšmingomis praktikomis.
Mokslinis fonas ir kontekstas
Neandertaliečiai gyveno visoje Eurasijoje maždaug nuo 400 000 iki 40 000 metų prieš dabartį. Kelerius dešimtmečius diskusijos apie jų kognityvines galimybes daugiausia sukosi apie įrankių technologijas ir išgyvenimo strategijas. Per pastaruosius dvidešimt metų kelios įrodymų linijos paneigė pasenusias prielaidas. Modifikuotos kriauklės ir pakabukai su pigmento likučiais rodo asmeninę ornamentiką. Urvų radiniai pietų Ispanijoje ir kitur atskleidė geometrinius raštus bei rankų trafaretus, kai kuriais atvejais datuojamus arba sutampančius su ankstyvojo Homo sapiens menine raiška tam tikruose regionuose.
Šie radiniai yra svarbūs, nes simbolinis elgesys yra pagrindinis modernios kognicijos ženklas. Simboliniai veiksmai gali apimti vaizdų kūrimą, objektų žymėjimą abstrakčiais raštais, pigmentų sąmoningą naudojimą ir ornamentų gamybą, kurie signalizuoja socialinę tapatybę. Paprasti motyvai — taškai, linijos ar švelnūs trynimai — gali atrodyti kuklūs, palyginti su vėlesne figūratyvine dailė, tačiau struktūriškai jie panašūs į ankstyviausias simbolinės raiškos formas visame pasaulyje.
Metodai ir kaip mokslininkai interpretuoja įrodymus
Archeologai taiko kelias metodikas, kad įvertintų, ar ženklas ar objektas yra tikslingas ir ar jį galėjo sukurti Neandertaliečiai. Dažniausi požiūriai apima mikroskopinę analizę, siekiant užfiksuoti įrankių žymes ir pigmentų liekanas, stratigrafinius tyrimus, kad artefaktai būtų susieti su datuotais sluoksniais, bei tiesiogines datavimo technikas. Minimaliam ar maksimaliam amžiui nustatyti dažnai naudojamas urano serijų datavimas ant mineralinių nuosėdų, uždengiančių tapybą, radiokarbonas tyrinėjant susijusius organinius liekanas, ir kontekstinė stratigrafija.
Taktiliniams pėdsakams ir subtiliems paviršiaus pokyčiams dokumentuoti naudojami aukštos raiškos 3D skenavimas ir skaitmeninė mikroskopija, kurie gali atskleisti nuoseklias struktūras, padedančias skirtį tikslingus gestus nuo natūralios abrazijos. Eksperimentinė archeologija — ženklų atkūrimas rankomis, įrankiais ir pigmentais kontroliuojamomis sąlygomis — padeda interpretuoti elgsenas, galinčias sukurti randamus archeologinius pėdsakus.
Pagrindiniai atradimai ir pasekmės
Vis didėjantis su Neandertaliečiais siejamų meno ir simbolinių artefaktų rinkinys leidžia daryti kelias svarbias išvadas. Pirma, Neandertaliečiai sugebėjo kurti ir atpažinti abstrakčius vizualius motyvus. Antra, jie naudojo pigmentus ir ornamentus taip, kad tai tikėtina perteikė socialinę informaciją. Trečia, paprasti ženklai urvuose ir ant nešiojamų objektų neturėtų būti automatiškai atmesti kaip atsitiktiniai — jie gali atstovauti ankstyviausius simbolinės komunikacijos etapus.
Taktilinis pėdsakas ant uolos iškilumo suteikia papildomą įrodymų tipą. Vietoj to, kad remtųsi vien pigmentu ar matomais įrašais, kontakto pėdsakai rodo įsitraukimą per prisilietimą prie uolos paviršiaus. Nesvarbu, ar veiksmas buvo žaismingas, ritualizuotas ar komunikacinis, jis nurodo paviršiaus savybių suvokimą ir sąmoningą sąveiką su aplinka, kuri galėjo turėti socialinę prasmę.
Platesnė įtaka žmogaus evoliucijos tyrimams
Neandertalų kognicijos pervertinimas pakeičia mokslininkų modelius apie modernios žmogaus elgesio evoliuciją. Jei Neandertaliečiai nepriklausomai vystė simbolines praktikas, simbolinė kognicija gali turėti gilesnes šaknis homininų atšakose, nei manyta anksčiau. Be to, mainai tarp Neandertalų ir Homo sapiens galėjo apimti ne tik genetinę, bet ir kultūrinę sąveiką, formavusią technologijas, ornamentus ir galbūt simbolines konvencijas.
Susijusios technologijos ir būsimos tyrimų kryptys
Vaizdavimo, nešiojamų elementų analizės ir datavimo pažanga spartina priešistorinio meno tyrimus. Nešiojamoji rentgeno fluorescencija padeda vietoje nustatyti pigmentų sudėtį be mėginių ėmimo. 3D fotogrametrija ir lazerinis skenavimas dokumentuoja subtilias paviršiaus savybes kiekybinei analizei. Urano serijų ir kitų datavimo metodų patobulinimai didina pasitikėjimą chronologiniu rėmu.
Ateities tyrimai sutelks dėmesį į Neandertaliečių ženklų ir ornamentų duomenų bazės plėtrą įvairiuose regionuose ir laikotarpiais. Lyginamieji tyrimai, analizuojantys motyvų dažnumą, išdėstymą ir gamybos technikas, padės nustatyti, ar panašius rezultatus Neandertaliečiai ir ankstyvieji modernieji žmonės pasiekė dėl panašių kognityvinių procesų.
Ekspertų įžvalgos
Dr. Elena Marquez, paleoantropologė, kuri specializuojasi pleistoceno mene, pabrėžia, kad paprasti ženklai gali būti itin informatyvūs nagrinėjant kognityvinę evoliuciją. Ji paaiškina, kad taškai, linijos ir švelnūs trynimai turėtų būti vertinami kaip sąmoningi vizualinės kalbos vienetai, o ne menkesnės meno formos. Ji teigia, kad aukštos raiškos vaizdavimo integracija su eksperimentiniu atkūrimu bus esminė siekiant atskirti tyčinius žmogaus veiksmus nuo natūralių procesų.
Dr. Michael Thorne, kognityvinis archeologas, pabrėžia metodinį atsargumą. Jis rekomenduoja remtis keliais nepriklausomais įrodymų tipais prieš priskiriant simbolinę intenciją: nuoseklus raštavimas, pakartojamos gamybos technikos, pigmentų naudojimas ir aiški stratigrafinė asociacija su homininų užimtumu. Kai šie kriterijai susikerta, argumentas dėl simbolinio elgesio tampa tvirtas.
Išvados
Naujausi nudažytų kriauklių, pakabukų ir urvų motyvų radiniai kartu su taktiliniais pėdsakais ant uolų paviršių keičia mūsų supratimą apie Neandertalų kognityvines ir kultūrines galimybes. Vietoj to, kad Neandertaliečiai būtų traktuojami kaip kognityviai primityvūs, mokslininkai vis dažniau mato juos kaip agentus, gebančius atlikti paprastus, bet prasmingus simbolinius veiksmus. Tolimesnis pažangių vaizdavimo, datavimo ir analizės metodų taikymas toliau tikslins šį vaizdą ir atskleis mūsų evoliucinių giminaičių kultūrinės raiškos gylį bei įvairovę.
Quelle: snexplores
Kommentar hinterlassen