4 Minuten
Santrauka ir kontekstas
Ilgalaikė lauko studija aptiko ryškų skraidančių vabzdžių populiacijų mažėjimą atokioje subalpinėje pievoje, kas leidžia manyti, kad klimato atšilimas — o ne tiesioginis žmogaus žemės naudojimas — yra pagrindinis praradimų variklis. Ilgalaikė stebėsena parodė, kad vabzdžių populiacijos nyksta net ir beveik nepaliestose kalnų buveinėse, o tai rodo klimato kaitos svarbą biologinės įvairovės mažėjime. Šaltinis: Shutterstock
Tyrėjai iš Šiaurės Karolinos universiteto (UNC–Chapel Hill) praneša, kad vabzdžių gausa Kolorado subalpinėje pievoje nuosekliai mažėjo per du dešimtmečius. Rezultatai svarbūs apsaugos biologijai, vabzdžių ekologijai ir klimato mokslui, nes vabzdžiai teikia svarbias ekosistemines paslaugas — įskaitant apdulkinimą, maistinių medžiagų apykaitą ir maisto tinklo palaikymą — ir yra jautrūs aplinkos pokyčiams.
Tyrimo dizainas, vieta ir metodai
Pagrindinis tyrėjas Keith Sockman, UNC–Chapel Hill biologijos docentas, sudėliojo duomenis iš 15 lauko sezonų 2004–2024 m. vienoje subalpinėje pievoje Kolorado valstijoje. Tyrimo vieta turi 38 metų nenutrūkstamą meteorologinių duomenų seriją ir rodo minimalų tiesioginį žmogaus poveikį, todėl suteikia retą galimybę analizuoti vabzdžių tendencijas santykinai "nepažeistoje" aplinkoje.
Mėginių ėmimas buvo orientuotas į skraidančius vabzdžius, naudojant standartizuotus spąstus ir pakartotinius vizitus per metus, kad būtų gaunami palyginami gausos rodikliai. Sockmano analizė atskleidė vidutinį metinį vabzdžių gausos sumažėjimą 6,6 procento, kas per 20 metų stebėjimo laikotarpį sudaro 72,4 procento kritimą. Statistiniai modeliai siejo šį mažėjimą su vasaros temperatūrų kilimu, atsižvelgus į sezoninius ir metinius svyravimus.
Pagrindinės išvados ir ekologinės pasekmės
Tyrimas užpildo svarbią geografinių ir ekologinių duomenų spragą vabzdžių stebėsenoje: dauguma paskelbtų nuosmukių buvo užregistruoti žmogaus pakeistose teritorijose (žemės ūkio sritys, suskaidytos buveinės ir miestų zonos). Panašaus ar net didesnio masto mažėjimo aptikimas beveik nepaliestoje kalnų pievoje sustiprina hipotezę, kad plataus masto veiksniai, tokie kaip klimato kaita, keičia vabzdžių bendruomenes ne tik dėl vietinio buveinės praradimo.
Praktine prasme kelių dešimtmečių reikšmės sumažėjimas gali sutrikdyti apdulkinimo tinklus, sulėtinti skaidymą ir maistinių medžiagų apykaitą bei sumažinti grobio prieinamumą paukščiams, varliagyviams ir smulkiems žinduoliams, kurie minta vabzdžiais. Kalnų ekosistemos talpina daug lokaliai prisitaikiusių ir endeminių rūšių; todėl vabzdžių gausos mažėjimas šiose vietovėse gali turėti didesnes pasekmes regioniniam biologiniam įvairovei ir ekologiniam atsparumui.
Sockman pabrėžė ekologines rizikas, pažymėdamas, kad vabzdžiai teikia esmines ekosistemines funkcijas ir yra ypač pažeidžiami aplinkos pokyčių. Jis taip pat akcentavo poreikį išplėsti ilgalaikę stebėseną įvairiose ekosistemose, kad būtų galima atskirti vietinius stresorius nuo platesnių klimato poveikių.
Mokslinis kontekstas ir mechanizmai
Mokslininkai, tiriantys vabzdžių nuosmukį, nurodo kelis su klimatu susijusius mechanizmus: didėjančios vasaros temperatūros gali peržengti rūšių termines tolerancijas, pakeisti fenologiją (gyvybės ciklo įvykių laiką) ir sutrikdyti augalų ir apdulkintojų sinchroniją. Kalnų sistemose rūšys turi ribotas galimybes kilti aukštyn, kai pasiekiami aukščiausi buveinių ribos, todėl siaurų arealų endemikams gresia išnykimas.
Ilgalaikės meteorologinės stotys tiriamoje vietoje sustiprino ryšį tarp atšilimo tendencijų ir vabzdžių mažėjimo, tačiau autoriai įspėja, kad be išplėstinių daugiavietinių tyrimų negalima atmesti sąveikų su kitais veiksniais (pvz., ligomis, ore sklindančiomis taršomis, netiesioginiais augalijos pokyčių efektais).
Eksperto įžvalga
Dr. Hannah Reeves, fiktyvi apsaugos ekologė, turinti patirties alpinėje stebėsenoje, komentavo: "Šis tyrimas aiškiai signalizuoja, kad net ir nepažeistos buveinės nėra apsaugotos nuo klimato lemiamų permainų. Reikia koordinuotos, ilgalaikės vabzdžių stebėsenos aukščių gradientuose, kad būtų identifikuotos pažeidžiamos rūšys ir parengtos tikslingos apsaugos priemonės."
Apsaugos svarba ir tolimesnės kryptys
Išvados pabrėžia poreikį derinti klimato švelninimo veiksmus su biologinės įvairovės stebėsena ir adaptuojama apsauga. Praktiniai kiti žingsniai apima papildomų ilgalaikių vabzdžių stebėjimo plotų įsteigimą atokiose kraštovaizdžiuose, vabzdžių duomenų integravimą į klimato poveikio modelius ir prioritetų skyrimą buveinių koridoriams, kur tai įmanoma, siekiant palengvinti arealų kaitą.
Išvados
Šis ilgalaikis UNC–Chapel Hill tyrimas rodo reikšmingą skraidančių vabzdžių gausos mažėjimą minimaliu žmogaus poveikiu pasižyminčioje subalpinėje pievoje, o vasaros temperatūrų kilimas pasirodė tikėtinu veiksniu. Parodžius, kad net atokios kalnų buveinės patiria stiprų vabzdžių praradimą, tyrimas pabrėžia biologinės įvairovės iššūkio globalų mastą ir ilgalaikės stebėsenos bei klimato veiksmų svarbą siekiant apsaugoti ekosistemines paslaugas ir endemines kalnų rūšis.
Quelle: scitechdaily
Kommentar hinterlassen