3 Minuten
Klimato kaita ir auganti obstrukcinės miego apnėjos grėsmė
Didėjant pasaulinėms temperatūroms, išryškėja naujas visuomenės sveikatos iššūkis – sparčiai auga obstrukcinės miego apnėjos (OMA) paplitimas. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad padidėjusios nakties oro temperatūros dėl klimato kaitos iki šio amžiaus pabaigos gali net 45% padidinti OMA riziką. Ši tendencija kelia grėsmę ne tik asmens sveikatai ir gerovei, bet neigiamai veikia ir visuomenės produktyvumą bei ekonominį stabilumą.
Obstrukcinė miego apnėja: liga ir aplinkos veiksniai
Obstrukcinė miego apnėja yra plačiai paplitęs miego sutrikimas, paliečiantis maždaug milijardą žmonių visame pasaulyje. Ji pasireiškia, kai miegant kvėpavimo takai pakartotinai užsiblokuoja, tad kvėpavimas sustoja bent 10 sekundžių net kelias ar keliasdešimt kartų per valandą. Daugelis sergančiųjų OMA lieka nediagnozuoti, tačiau šis sutrikimas išbalansuoja kraujo deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyrą, blogina miego kokybę, sukelia ilgalaikes sveikatos problemas. Australijos Flinders universiteto mokslininko dr. Bastien Lechat vadovaujama tyrėjų grupė nustatė ryškų ryšį tarp didėjančių naktinių temperatūrų ir OMA sunkumo. „Mūsų tyrimas rodo, kad tokiems miego sutrikimams kaip apnėja klimato veiksniai gali turėti tiesioginį poveikį“, pažymi dr. Lechat ir pabrėžia šiltėjančio klimato įtaką miego kokybei.
Tyrimo metodika: pažangūs duomenys ir miego technologijos
Tyrėjai išanalizavo anoniminius 116 620 dalyvių miego duomenis iš 29 šalių, surinktus 2020 m. sausio – 2023 m. rugsėjo laikotarpiu. Kiekvienas dalyvis naudojo modernų daviklį po čiužiniu, galintį fiksuoti judesius ir kvėpavimo ritmus vidutiniškai apie 500 naktų per žmogų. Siekiant įvertinti sąsajas su aplinkos sąlygomis, šie duomenys buvo apjungti su detaliomis vietos paros temperatūros įrašais pagal kiekvieno miegančiojo miestą.
2023-ieji tapo ypatingi, nes buvo užfiksuoti kaip karščiausi metai istorijoje – vidutinė pasaulio temperatūra pakilo 2,07 °C virš priešindustrinio laikotarpio lygio. Tyrėjai nustatė, kad žmonės, dažniau miegantys prie aukštesnės naktinės temperatūros, turėjo net 45% didesnę OMA priepuolių tikimybę bet kurioje naktį.
Pasekmės visuomenės sveikatai ir ekonomikai
Didėjantis miego sutrikimų paplitimas gali turėti rimtų pasekmių. OMA siejama su metabolizmo sutrikimais, prastesniu gliukozės reguliavimu, kognityviniais ir emociniais pokyčiais, taip pat padidėjusia širdies bei kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies nepakankamumas ar insultas, rizika. Jei ši liga lieka nediagnozuota ar negydoma, didėja demencijos, neurologinių ligų, avarijų rizika bei ankstyvos mirties tikimybė. Vos per 2023 metus dėl sušilusio klimato šalyse, kuriose vyko tyrimas, OMA sukelė prarastus apie 800 000 sveikų gyvenimo metų – tai panašu į Parkinsono ar lėtinių inkstų ligų naštą visuomenei.
Ekonominė našta – reikšminga. Skaičiuojama, kad dėl prarasto darbingumo dėl miego apnėjos – tai 105 milijonai darbo dienų – visuomenė neteko apie 98 milijardų JAV dolerių, taip beveik padvigubindama esamą OMA socialinę ir ekonominę naštą.
Regioniniai skirtumai ir socialinė nelygybė
Tyrimas išryškino ir regioninius skirtumus. Europoje temperatūros ir OMA paplitimo sąsaja buvo stipresnė nei Australijoje ar JAV, tikėtina, dėl gausesnio kondicionierių naudojimo bei prieigos prie klimato kontroliuojamų patalpų. Kadangi išmaniosios miego stebėsenos technologijos buvo labiausiai prieinamos turtingose šalyse, tikrasis pasaulinis klimato kaitos poveikis OMA paplitimui, ypač žemesnių pajamų bendruomenėse, gali būti net didesnis už tyrime pateiktą.
Ateitis: kaip sušvelninti klimato kaitos sukeltas sveikatos problemas?
Prognozuojama, kad nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, iki 2100 m. vidutinė pasaulinė temperatūra gali pakilti dar 2,1–3,4 °C. Mokslininkai įspėja, jog tokiu atveju OMA paplitimas ir su tuo susijusi ekonominė našta gali išaugti dvigubai visame pasaulyje.
Kaip pažymi dr. Lechat, „šių sveikatos ir ekonominių pasekmių mastas išryškina būtinybę spręsti tiek individualios miego sveikatos, tiek klimato kaitos problemas.“
Išvados
Klimato kaitos ir visuomenės sveikatos sąsajos tampa vis akivaizdesnės – aukštesnės temperatūros tiesiogiai veikia miego kokybę ir bendrą sveikatą visame pasaulyje. Prognozuojamas 45% OMA padidėjimas iki šio amžiaus pabaigos pabrėžia integruotų sprendimų poreikį: būtini pokyčiai klimato politikoje, pažanga miego medicinos srityje ir didesnis viešas informuotumas. Efektyvi šių iššūkių prevencija būtina norint išsaugoti tiek visuomenės sveikatą, tiek ekonominį produktyvumą šylančiame pasaulyje.
Kommentare