3 Minuten
Figmedžių gebėjimas sugeṙti anglį: ką atskleidė naujausi tyrimai
Mokslininkai jau daugelį metų žino, kad medžiai yra natūralūs anglies sugėrikliai: jie pasisavina anglies dioksidą (CO2) iš atmosferos ir panaudoja jį savo kamienui bei šakoms kurti. Vis dėlto naujausi tyrimai atskleidė išskirtinę figmedžių savybę – kai kurios figų rūšys gali ne tik kaupti anglį organinėse medžio struktūrose, bet ir paversti atmosferos anglį ilgalaikėmis mineralinėmis formomis, tokiomis kaip klintis (kalcio karbonatas), kuri išlieka žemėje šimtmečius.
Oksalato-karbonato kelias: unikali figmedžių biochemija
Šie ypatingi figmedžiai naudoja biocheminį procesą, vadinamą „oksalato-karbonato keliu“. Pradžioje medžiai perdirba įsisavintą CO2 į kalcio oksalato kristalus, kuriuos vėliau dirvožemio mikroorganizmai paverčia kalcio karbonatu – klintimi. Būtent šis tvirtas mineralas sudaro koralinius rifus ir ilgus metus lieka dirvožemyje, todėl anglis šiuo būdu saugoma žymiai ilgiau nei tik organiniuose junginiuose.
Tarptautinė mokslininkų komanda, kuriai priklausė ir biogeochemikas Mike Rowley iš Ciuricho universiteto, ištyrė tris Kenijos Samburu regione augančias figmedžių rūšis: Ficus wakefieldii, Ficus natalensis ir Ficus glumosa. Tarp jų didžiausią anglies kaupimo efektyvumą kaip kalcio karbonatą parodė Ficus wakefieldii, ypač savo kamiene ir žievėje.
Potenciali įtaka klimato kaitai ir žemės ūkiui
Šie atradimai svarbūs kovojant su klimato kaita. Anglis organiniu pavidalu lengvai gali grįžti į aplinką per irimą, o kalcio karbonatas išlieka dirvožemyje ilgą laiką, taip užtikrindamas ilgalaikį anglies kaupimą. Kaip pabrėžia M. Rowley, nors oksalato-karbonato kelias žinomas jau seniai, jo svarba ilgalaikiam anglies saugojimui nebuvo iki galo įvertinta.
Dar labiau šių figmedžių vertę pakelia jų vaisiai – tai svarbūs maisto augalai. Įtraukus šiuos anglies absorbuojančius figmedžius į agro-miškininkystės sistemas, galima gauti kelias naudas vienu metu: aprūpinti vietos bendruomenes vaisiais, gerinti dirvožemio kokybę ir efektyviai kaupti anglį tiek organiniu, tiek mineraliniu būdu. Toks dvilypis rolei aktuali klimato išmaniam žemės ūkiui ir miškų atkūrimui, ypač regionuose su prastu, bazaltiniu dirvožemiu, kaip Samburu, kur šie medžiai natūraliai auga.
Platesnė reikšmė ir žvilgsnis į ateitį
Nors sausas Samburu klimatas leidžia lengviau stebėti kalcio karbonato formavimąsi, tyrėjai mano, kad anglies mineralizacija naudojant oksalato-karbonato kelią įmanoma ir drėgnesniuose regionuose. Augant susidomėjimui anglies iš atmosferos surišimu, svarbu ieškoti ir taikyti daugiau tokių medžių, kurie geba akumuliuoti anglį ne tik į organines, bet ir į mineralines formas. Galimai daugelis kitų rūšių taip pat turi šią retą savybę, todėl tai atveria naujas galimybes miškininkystės ir aplinkosaugos mokslui.
Kaip pažymi Rowley: „Jeigu sodiname medžius anglies kaupimui ir derliui, pasirinkus tuos, kurie geba kaupti anglį ir mineraline (klinties) forma, galime gauti dar daugiau naudos, dažnai likusios nepastebėtos.“
Išvada
Faktas, kad tam tikros figmedžių rūšys sugeba fiksuoti atmosferos anglį kaip ilgalaikį kalcio karbonatą, žymi naują žingsnį pasaulinėje kovoje su klimato kaita. Pasitelkus unikalų oksalato-karbonato kelią, yra galimybė derinti maisto gamybą su ilgalaikiu anglies surišimu, kuriant tvarų žemės ūkio ir miškininkystės modelį. Tolimesni natūralaus anglies sugėrimo procesų tyrimai gali žymiai praplėsti mūsų galimybes sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pasaulyje.
Quelle: sciencealert
Kommentare