5 Minuten
Auksinės austrių (Pleurotus citrinopileatus) grybai, garsėjantys ryškiai geltonomis kepurėlėmis ir švelniu, riešutų primenančiu skoniu, pastaraisiais metais išpopuliarėjo tiek tarp kulinarijos entuziastų, tiek tarp namų daržuose auginančių žmonių visame pasaulyje. Šie valgomi grybai vertinami dėl naudos sveikatai, universalumo virtuvėje ir lengvos auginimo galimybės naudojant namų grybų auginimo rinkinius. Vis dėlto, naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, kad ši populiarumo banga nejučia sukelia rimtą ekologinę problemą Šiaurės Amerikos miškuose.
Grybai ekosistemose: perdirbėjai ir klimato reguliatoriai
Grybai yra svarbios sausumos ekosistemų grandys. Įvairūs jų atstovai kaip skaidytojai pagreitina negyvos medienos ir augalinių liekanų irimą, padeda perdirbti maistines medžiagas bei paverčia organinę medžiagą prieinamom anglies, azoto ir kitų elementų formomis. Šie procesai ne tik palaiko dirvožemio gyvybingumą, bet ir kaupia anglį dirvožemyje, taip prisidėdami prie klimato kaitos mažinimo. Daug grybų rūšių sudaro mutualistinius ryšius su augalų šaknimis (mikorizė), taip padėdami jiems pasisavinti vandenį ir maistines medžiagas, o skaidūs grybai kuria buveines įvairiai laukinei faunai.
Šių tarpusavyje susijusių grybų bendrijų vientisumas yra esminis miškų atsparumui ir mikrobiologiniams maistinių medžiagų apytakos ciklams, augalų daigų augimui bei paukščių ir žinduolių buveinei.
Atsitiktinės pasekmės: grybų globalizacijos iššūkiai
Auksinių austrių grybų populiarumas, ypač plintant grybų auginimo rinkiniams ir rąsteliais, nejučiomis leido šiai iš Azijos kilusiai rūšiai išplisti Šiaurės Amerikos laukinėse teritorijose. Skirtingai nei dauguma auginamų grybų, kurie lieka uždaruose plotuose, auksinės austrių grybai jau suformavo invazines populiacijas – tikėtina, kad jų sporos plinta iš namų rinkinių, ūkių ar netinkamai šalintų substratų.
Stebint Pleurotus citrinopileatus plitimą matyti, kad JAV pirmosios introdukcijos vyko jau prieš daugiau nei dešimtmetį. Tokie pasikartojantys atvejai parodo riziką, kai auginimo produktai su gyvomis kultūromis apeina natūralias ekologines ribas. Sporų ar manų patekimui į netoliese esančius miškus pakanka menko neatsargumo, kad auksinės austrių grybai kolonizuotų naujas teritorijas.
Tyrimų įžvalgos: vietinių grybų nykimas ir biologinės įvairovės praradimas
Tyrimo metodai ir pagrindiniai rezultatai
Išsamų tyrimą Madisone (Viskonsinas, JAV) atliko mikologai Michelle Jusino ir Mark Banik iš JAV Miškų tarnybos. Tyrėjai rinko medžio drožles nuo auksinių austrių užimtų ir nepažeistų negyvų medžių, atliko grybų DNR analizę ir palygino grybų bendrijų įvairovę.
Rezultatai buvo iškalbingi: medžiuose, kuriuos kolonizavo auksinės austrių grybai, aptikta tik apie pusę tiek grybinės įvairovės, palyginti su nepažeistais medžiais. Pasikeitė ir rūšių sudėtis – tokios vietinės rūšys kaip žaliasis drebulyninis (Polyporus varius) ar elminis austrių grybas (Hypsizygus ulmarius), reikšmingi ekosistemos dalyviai, buvo išstumti. Be to, dėl invazijos nyksta retos rūšys, pavyzdžiui, Nemania serpens – ši yra svarbi būsimų vaistų šaltinis.
Plačios pasekmės: prarastos vaistinės galimybės ir ekosistemos funkcijos
Daugelis žinomų vaistų – antibiotikai, cholesterolį mažinantys ir imunosupresiniai preparatai – yra išgauti iš grybų. Kai invazinės rūšys išstumia vietinius, menkai tyrinėtus grybus, rizikuojame prarasti naujų vaistinių atradimų šaltinius – didelis nuostolis tiek gamtai, tiek medicinai. Unikalios genetinės įvairovės nykimas gali turėti ilgalaikių padarinių ekosistemoms ir pažangai moksle.
Grybai kaip invazinės rūšys: didėjantis gamtosaugos iššūkis
Įprastai biologinės įvairovės diskurse daugiau dėmesio skiriama invaziniams augalams ar gyvūnams. Tačiau auksinių austrių ir kitų svetimų grybų plitimas didina supratimą, kad ir grybai gali iš esmės pakeisti ekosistemas. Net viena agresyvi skaidytojų rūšis gali sugriauti tūkstančius metų kurtą vietinių rūšių pusiausvyrą.
Tarp kitų invazinių grybų pavyzdžių minėtini pavojingasis žalsvagarbis (Amanita phalloides) ar oranžinis ping-pong grybas (Favolaschia calocera), jau plintantys Šiaurės Amerikoje. Net musmirė (Amanita muscaria), nors vietinė kai kuriose Šiaurės Amerikos srityse, kitur tampa invazine rūšimi.
Atsargumo svarba grybų auginime
Auksinių austrių išplitimas, kuris jau laikomas invaziniu Šveicarijoje ir aptinkamas Italijoje, Vengrijoje, Serbijoje ir Vokietijoje, signalizuoja apie būtinybę atsargiai žvelgti į naujų grybų rūšių auginimą. Net ir kilni veikla – tvaraus maisto paieška ar pasipriešinimas badui – gali turėti neigiamą poveikį vietinei biologinei įvairovei, jei nėra valdomi rizikos veiksniai. Auginimo eksperimentai vyko ir Turkijoje, Indijoje, Ekvadore, Kenijoje bei Portugalijoje, tačiau jų sėkmė priklauso nuo vietinių aplinkos sąlygų.
Ką daryti? Atsakingi sprendimai augintojams, vartotojams ir politikos formuotojams
Invazinių grybų problemos reikalauja subtilių ir regionui pritaikytų sprendimų. Specialistai rekomenduoja neeksperimentuoti su auksinių austrių grybų auginimo rinkiniais, o jei auginimas ekonomiškai svarbus – tai daryti tik sandariose, uždarose patalpose. Gamintojai turėtų aiškiai žymėti šiuos grybus kaip invazines rūšis ir patarti substrato nemesti į lauką ar kompostą.
Namų augintojai raginami auginti vietines neinvazines grybų rūšis, geriausiai surinktas iš savo regiono – taip sumažinama ekologinė rizika. Jei auksinės austrės tampa būdu užtikrinti maisto ar pajamas socialiai pažeidžiamoms grupėms, reikia atsižvelgti į naudų ir žalos balansą, taikant reguliavimo bei švietimo priemones.
Ateities perspektyvos: suvaldymas ir naujos technologijos
Mokslininkai ieško inovatyvių sprendimų, tokių kaip besporės auksinės austės veislių kūrimas, kurios neskleistų sporų, ar specialūs "mikovirusai", galintys stabdyti invazinių grybų plitimą nepakenkiant kitoms rūšims.
Svarbu didinti pasaulinį informuotumą apie atsakingą grybų auginimą. Kaip ir kitų invazinių rūšių atveju, prevencija visada pigesnė ir veiksmingesnė nei jau prasidėjusios ekologinės krizės kontrolė. Saugodami neįtikėtiną grybų įvairovę, mes palaikome tiek sveiką ekosistemą, tiek galimybę stebėtis jų pasauliu kiekviename vietiniame miške.
Išvados
Sparčiai išpopuliarėję valgomi auksinės austrių grybai atskleidė nematomą riziką: nekontroliuojamas neregių grybų plitimas gali lemti staigias, ilgalaikes ekologines pasekmes. Išstumdami vietinius grybus, auksinės austrės kenkia biologinei įvairovei, trikdo ekosistemos paslaugas ir gali sužlugdyti vėlesnius medicininius atradimus. Norint išspręsti šią problemą, būtini žiniomis grįsti auginimo, reguliavimo ir vartojimo sprendimai bei nuolatiniai moksliniai tyrimai. Toliau mėgaujantis grybų pasauliu, itin svarbu balansuoti smalsumą, tvarumą ir ekologinį atsakingumą, kad apsaugotume unikalią mūsų gamtos įvairovę.
Quelle: sciencealert
Kommentare