5 Minuten
Bakterijos mūsų kasdieniame gyvenime: ką svarbu žinoti?
Kiekvieną dieną susiduriame su plačia ir nematoma bakterijų ekosistema, gyvenančia ant dažniausiai naudojamų daiktų paviršių. Tokie buities objektai kaip išmanieji telefonai ar virtuvinės kempinėlės tampa puikiomis erdvėmis bakterijų kolonijoms augti. Daugelis bakterijų žmogui nėra pavojingos ar net teikia naudos, tačiau kai kurios rūšys, tinkamomis sąlygomis, gali sukelti ligas. Problema ta, jog pavojingiausios bakterijų kaupimosi vietos dažnai būna netikėtos ir lieka nepastebėtos kasdienėje valymo rutinoje.
Mikrobiologiniai tyrimai rodo, kad šie paslėpti bakterijų židiniai gali sukelti įvairias ligas, nuo gastroenterito iki odos infekcijų. Visuomenės sveikatos institucijos ir mokslininkai pabrėžia, kad tinkama higiena ir tikslingas paviršių valymas yra būtini, norint sumažinti kasdieninių daiktų keliamas rizikas.
Nematomi pavojai: kur bakterijos kaupiasi ir dauginasi?
Parduotuvės vežimėlių rankenos – vieša bakterijų tranzito zona
Parduotuviniai vežimėliai per dieną liečiami dešimčių ar net šimtų žmonių, tačiau tarp naudojimų dažniausiai nėra dezinfekuojami. Moksliniai tyrimai, pavyzdžiui, JAV atliktas tyrimas, parodė, kad daugiau nei 70% vežimėlių rankenų yra aptinkama koliforminių bakterijų, tarp kurių ir pavojingoji E. coli, susijusi su išmatų tarša. Taip pat nustatyta Klebsiella pneumoniae ir Pseudomonas genties bakterijų, žinomų dėl atsparumo antibiotikams bei infekcijų sukėlimo medicinos įstaigose.
Ką daryti? Prieš naudojantis vežimėliu, rekomenduojama rankenas dezinfekuoti. Taip pat patariama su savimi turėti dezinfekcinių servetėlių ar nusiplauti rankas po pirkinių, ypač prieš liečiant maistą, asmeninius daiktus ar veidą.
Virtuvinės kempinėlės – bakterijų rojus
Kempinėlės, dėl jų drėgmės ir porėtos struktūros, bei dažno sąlyčio su maisto likučiais, tampa idealia aplinka bakterijoms veistis. NSF namų higienos tyrimas parodė, kad vidutinėje virtuvinėje kempinėlėje gali būti milijonai bakterijų, įskaitant koliformines ir su maisto plitimu susijusias bakterijas.
Ką daryti? Kempinėles rekomenduojama dezinfekuoti kas savaitę – kaitinti mikrobangų krosnelėje (kai tai saugu), mirkyti acte arba plauti indaplovėje. Kempinėles reikia reguliariai keisti, ypač jei po valymo išlieka kvapas. Geriausia naudoti atskiras kempinėles indų plovimui, stalviršių valymui ar paviršiams, turėjusiems kontaktą su žalia mėsa.
Pjaustymo lentelės – nepastebimi patogenų spąstai
Pjaustymo lentose, ilgainiui atsiranda įpjovos, kuriose gali išgyventi bakterijos, pavyzdžiui, Salmonella ir E. coli. Jos ypač pavojingos, kai viena lenta naudojama tiek žaliai mėsai, tiek daržovėms ruošti.
Ką daryti? Geriausia turėti atskiras spalvomis žymėtas lentas mėsai ir daržovėms. Lenteles plaukite karštu vandeniu su muilu ir išdžiovinkite iškart po naudojimo. Labai subraižytas lentas pakeiskite naujomis, kad sumažintumėte bakterijų kaupimosi riziką.
Daugkartiniai virtuvės rankšluosčiai – kryžminio užkrėtimo šaltinis
Rankšluosčiai, naudojami rankoms nusausinti, paviršiams nuvalyti arba skysčiams sugerti, kiekvieno naudojimo metu kaupia bakterijas. Tyrimai rodo, kad E. coli ir Salmonella ant audinio išlieka gyvybingos kelias valandas, didindamos kryžminio užkrėtimo pavojų virtuvėje.
Ką daryti? Jei įmanoma, naudokite popierinius rankšluosčius, o audinio rankšluosčius skirkite konkrečioms užduotims. Daugiakartinius rankšluosčius skalbkite karštame vandenyje su balikliu ar dezinfektantu.
Išmanieji telefonai – mobilios bakterijų kolonijos
Išmaniuosius telefonus visur nešiojamės su savimi, juos dažnai liečiame net sanitarinėse patalpose. Nuolatinis kontaktas ir likutinė šiluma skatina bakterijų dauginimąsi. Mokslinėje literatūroje aptinkama Staphylococcus aureus bei kitos patogeninės bakterijos ant telefonų paviršių, rodančios galimus infekcijų plitimo kelius.
Ką daryti? Venkite telefono naudojimo tualete. Dažnai plaukite rankas ir valykite telefoną švelnia, drėgna mikropluošto šluoste. Nevartokite stiprių chemikalų ar purškalų tiesiogiai ant įrenginio.
Asmens higiena ir buities daiktai: užmiršti infekcijų šaltiniai
Dantų šepetėliai šalia tualeto – bakterijų „purkštukai“
Nuleidžiant tualetą, ore pasklinda mikroskopinės dalelės, kurios gali nusėsti ant arti laikomų dantų šepetėlių. Tyrimai atskleidžia, kad tokiuose šepetėliuose gali būti E. coli, Staphylococcus aureus ir kitų bakterijų.
Ką daryti? Laikykite šepetėlius kuo toliau nuo tualeto ir vertikaliai, kad išdžiūtų. Keiskite šepetėlį kas tris mėnesius, po kiekvieno naudojimo gerai nuplaukite.
Vonios kilimėliai – drėgmės kurstoma mikroflora
Kilimėliai vonios kambaryje sugeria drėgmę, taip sudarydami palankią terpę bakterijų ir grybelių dauginimuisi. Ilgalaikė drėgmė skatina mikroorganizmų, susijusių su odos ar pėdų infekcijomis, augimą.
Ką daryti? Po kiekvieno naudojimo kilimėlius pakabinkite išdžiūti ir kas savaitę plaukite karštame vandenyje. Galite rinktis greičiau džiūstančius variantus, pavyzdžiui, diatomitinio molio plyteles ar medinius kilimėlius, kad sumažintumėte bakterijų dauginimąsi.
Gyvūnų rankšluosčiai ir žaislai – bakterijas nešiojančios priemonės
Gyvūnų aksesuarai dažnai būna drėgni ir nuolat veikiami seilių, kailio bei nešvarumų. JAV Ligų kontrolės centras įspėja, kad augintinių žaislai ir rankšluosčiai gali turėti E. coli, Staphylococcus aureus, Pseudomonas aeruginosa, keliančių riziką tiek gyvūnams, tiek šeimininkams.
Ką daryti? Gyvūnų rankšluosčius skalbkite kartą per savaitę su saugiu gyvūnams plovikliu ir karštu vandeniu. Žaislus išdžiovinkite iki galo, o susidėvėjus – pakeiskite naujais.
Asmeninės grožio priemonės – bakterijų perdavimo keliai
Priemonės kaip nagų žirklutės ar odelių stūmikliai gali perduoti pavojingas bakterijas, tarp jų – MRSA (atsparų stafilokoką), Pseudomonas aeruginosa (nagu infekcijos) ir Mycobacterium fortuitum (odos/kojų infekcijų sukėlėją).
Ką daryti? Grožio salonuose naudokite savo įrankius arba atkreipkite dėmesį į įrankių sterilizavimo procedūras. Patikimi salonai atvirai dalijasi informacija apie higieną.
Viešos erdvės ir kelionių paviršiai: netikėti bakterijų židiniai
Oro uostų apsaugos dėžės – nepastebima rizika
Saugos tikrinimo dėžes oro uostuose kasdien liečia daugybė keliautojų, tačiau jos retai dezinfekuojamos. Aviacijos medicinos tyrėjai ten rado E. coli ir kitų patogenų pėdsakų.
Ką daryti? Pravažiavus apsaugą, nusiplaukite ar dezinfekuokite rankas prieš valgydami ar liesdami veidą.
Viešbučių nuotolinio valdymo pultai – kelionių bakterijų kaupikliai
Tyrimai parodė, kad viešbučių kambarių pulteliai, dėl nereguliaraus valymo, gali turėti daugiau bakterijų nei tualeto dangtis. Dažniausios – E. coli, enterokokai ir MRSA.
Ką daryti? Atvykę į viešbutį, pultą valykite antibakterinėmis servetėlėmis. Kai kurie keliautojai pultus laiko maišeliuose visos viešnagės metu. Po naudojimosi bendrais daiktais – visada plaukite rankas.
Moksliniai aspektai: kodėl svarbu stebėti bakterijų užterštumą paviršiuose?
Bakterijų užterštumas kasdieniuose daiktuose turi tiesioginės įtakos visuomenės sveikatai ir epidemiologijai, itin svarbus, vertinant atsparumą antibiotikams ir naujas infekcines grėsmes. Po COVID-19 pandemijos pasauliniai tyrimai pabrėžė dažnai liečiamų paviršių svarbą infekcijų kontrolei tiek viešose, tiek asmeninėse erdvėse. Diegiamos pažangios technologijos: greita paviršių testavimo įranga, antimikrobinės dangos ir išmanūs valymo prietaisai, siekiant efektyvesnės apsaugos.
Astronomijos bei gyvybės mokslų srityse panašūs tyrimai naudojami analizuojant bakterijų išlikimą ribotoje aplinkoje, pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje, kur paviršių higiena itin svarbi astronautų sveikatai.
Išvados
Nors bakterijos yra neatsiejama aplinkos dalis ir dauguma jų būtinos žmogaus sveikatai, tam tikri dažnai liečiami buities objektai gali tapti žalingų mikroorganizmų veisimosi vieta. Žinodami, kur dažniausiai kaupiasi bakterijos, ir vadovaudamiesi mokslinėmis higienos rekomendacijomis, galime žymiai sumažinti infekcijų riziką. Nuoseklus rankų plovimas bei paviršių dezinfekcija – veiksmingi veiksmai saugant visuomenės sveikatą. Remdamiesi mikrobiologijos tyrimais, kiekvienas galime paprastais įpročiais gerokai pagerinti higieną tiek namuose, tiek viešose vietose.
Quelle: sciencealert
Kommentare