5 Minuten
Aukšta druskos dieta siejama su smegenų uždegimu ir hipertenzija
Naujas tarpdisciplininis tyrimas, kurį vadovauja McGill universiteto mokslininkė Masha Prager-Khoutorsky, rodo, kad didelis druskos (natrio) suvartojimas gali išprovokuoti uždegiminius pokyčius smegenyse, prisidedančius prie padidėjusio kraujospūdžio. Nuotrauka: Shutterstock
Tyrimą atliko grupės iš McGill ir McGill University Health Centre tyrimų instituto, o rezultatai publikuoti žurnale Neuron. Darbas nukreipia dalį hipertenzijos dėmesio nuo periferinių organų į centrinę nervų sistemą. Nors ilgą laiką inkstai ir kraujagyslės buvo laikomi pagrindiniais aukšto kraujospūdžio veiksniais, šis tyrimas rodo, kad smegenys gali būti priežastiniu centru tam tikroms hipertenzijos formoms, ypač toms, kurios atsparios įprastiniam gydymui.
“Tai nauji įrodymai, kad aukštas kraujospūdis gali kilti iš smegenų, o tai atveria kelią gydymo priemonėms, veikiančioms centrinę nervų sistemą,” sakė Masha Prager-Khoutorsky, McGill fiziologijos katedros docentė. Išvados ypač svarbios, nes hipertenzija paveikia maždaug du trečdalius vyresnių nei 60 metų žmonių ir kasmet yra susijusi su maždaug 10 milijonų mirčių visame pasaulyje. Daugelis atvejų yra besimptomiai, tačiau reikšmingai padidina infarkto, insulto ir inkstų ligų riziką.
Tyrimo dizainas ir eksperimentiniai rezultatai
Norėdami atkartoti žmogaus mitybos įpročius, mokslininkai žiurkėms skyrė geriamąjį vandenį su dviem procentais druskos — tokia koncentracija skirta imituoti natrio kiekį dietose, turtingose perdirbtais maisto produktais, pavyzdžiui, greituoju maistu, bekonu, instant makaronais ir perdirbtu sūriu. Tyrėjai pasirinko žiurkes dėl to, kad jų druskos ir vandens reguliacija fiziologiškai artimesnė žmonėms nei dažnai naudojamų pelių, kas pagerina rezultatų translaciją į žmogaus sveikatą.
Naudodami pažangias smegenų vaizdavimo technologijas ir šiuolaikines molekulines metodikas, mokslininkai stebėjo mikroglijų — smegenų vietinių imuninės sistemos ląstelių — aktyvaciją specifinėje srityje, kuri reguliuoja skysčių balansą ir širdies bei kraujagyslių funkcijas. Ši imuninė aktyvacija sukėlė uždegimą ir matomą vasopresino padidėjimą — hormono, kuris skatina vandens sulaikymą ir vazokonstrikciją, o abu procesai kelia kraujospūdį. Tyrime derinti gyvo vaizdavimo metodai, ląstelinės analizės ir neurofiziologiniai matavimai, taip atsekant kelią nuo dietinės druskos prie neurouždegimo ir tolesnių hormoninių bei kardiovaskulinių reakcijų.
Mechanizmai: mikroglija, astrocitai ir vasopresinas
Tyrimas akcentuoja sąveikas tarp mikroglijų, astrocitų ir neuronų. Aktyvuotos mikroglijos, kaip paaiškėjo, pertvarko gretimus astrocitus — žvaigždės formos pagalbines ląsteles, reguliuojančias neuroninę aplinką — ir tai pakeitė neuronų sujaudinimo lygį grandinėse, kontroliuojančiose vasopresino išsiskyrimą. Galiausiai hormoninis antplūdis ir autonominės sistemos pokyčiai lėmė ilgalaikį kraujospūdžio padidėjimą druska paveiktuose gyvūnuose.
Šios mechanistinės įžvalgos paaiškina, kaip periferinis dirgiklis (mitybinė druska) gali sukelti centrinės nervų sistemos uždegimą, kuris vėliau grįžta į kardiovaskulinės reguliacijos mechanizmus. Publikacijoje, pavadintoje „Microglia regulate neuronal activity via structural remodeling of astrocytes“ (Ning Gu ir kt.), nurodyta finansavimo parama iš Canadian Institutes of Health Research, Heart and Stroke Foundation of Canada ir Azrieli Foundation.
Gydymo ir visuomenės sveikatos reikšmė
Maždaug trečdalis hipertenzija sergančių žmonių nepasiekia kontrolės standartinėmis terapijomis, kurios daugiausia taikomos kraujagyslėms ir inkstams. Tyrimas rodo, kad tokios gydymui atsparios formos galėtų reaguoti į intervencijas, skirtas mažinti neurouždegimą arba moduliuoti smegenų grandines, reguliuojančias vasopresiną ir autonominę inervaciją. Galimos strategijos apima tikslinius priešuždegiminius preparatus, neuromoduliacijos metodus arba gyvenimo būdo pokyčius, kurie sumažintų natrio vartojimą.
Reikės papildomų tyrimų, kad būtų patvirtinta, ar tas pats smegenų centrinis kelias veikia žmonėms ir skirtingose hipertenzijos formose. Tyrėjai rengia tolesnius eksperimentus, siekdami nustatyti, ar neurouždegiminiai žymenys atsiranda ir kituose gyvūnų modeliuose, bei ištirti farmakologinius metodus, nutraukiančius druska → mikroglija → astrocitas → vasopresinas ašį.
Eksperto įžvalga
Dr. Elena Morales, klinikinė neurofiziologė: „Šis tyrimas primena, kad tokios sisteminės ligos kaip hipertenzija dažnai yra daugelio organų problemos. Neuroimuninio kelio, susiejančio mitybą su kraujospūdžiu, nustatymas atveria perspektyvas diagnostikai ir terapijoms, tačiau žmogaus duomenų patvirtinimas būtinas prieš pritaikant klinikinėje praktikoje.“
Išvados
McGill vadovaujamas tyrimas pateikia įtikinamų priešklininių įrodymų, kad didelis dietinis druskos kiekis gali sukelti smegenų uždegimą, pakeisti neurogliales tarpusavio sąveikas, padidinti vasopresiną ir taip kelti kraujospūdį. Jei tai bus patvirtinta žmonėms, šios išvados galėtų praplėsti hipertenzijos gydymo taikinius, ypač pacientams, kuriems nepadeda dabartiniai inkstams ir kraujagyslėms skirti vaistai. Kol kas rezultatai palaiko visuomenės sveikatos rekomendacijas riboti natrio suvartojimą kaip praktišką žingsnį mažinant širdies ir kraujagyslių riziką.
Quelle: sciencedaily
Kommentare